„Mokytojo profesija yra išskirtinė ir turi būti vertinama visuomenėje. Mūsų visų siekis, kad mokytojas jaustųsi oriai, saugiai. Ne kartą sakiau, kad jei tik nuo manęs viskas priklausytų, priimčiau sprendimus daug didesne apimtimi ir galimybėmis, kas yra susiję su mokytojų darbo užmokesčio didinimu. Dėkoju derybinės grupės nariams už darbą, visada sakėme, kad reikia kalbėtis, ieškoti sprendimų. Svarbu, kad dabar rastumėme bendrus, pagrįstus sutarimus, nukreiptus į mokytojų gerovę“, – ministerijos pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Anot LŠDPS, nors po pernai įvykusio mokytojų streiko šiais metais modelis pakoreguotas, tačiau problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo.
„Įstaigų vadovai, nustatę mokytojams tam tikras metines normas ir patvirtinę pamokų tvarkaraščius, mano, kad tuo jų pareiga užtikrinti darbuotojų faktiškai dirbto darbo laiko apskaitą yra įvykdyta. Tačiau realybė yra kitokia. Jeigu mokytojas nori tinkamai atlikti darbą kontaktinių valandų metu (pamokose), jis turi dirbti papildomai po darbo valandų ir ruoštis pamokoms, nes darbo laiku tai padaryti tiesiog neįmanoma“, – teigiama rašte šalies vadovui.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praneša, kad šią savaitę kreipėsi į Vyriausybę prašydama suteikti įgaliojimus pasirašyti kolektyvinės sutarties pakeitimą su kitomis mokytojų profsąjungomis: Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu, Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“.
Ši sutartis esą įpareigotų didinti atlyginimus auklėtojams, mokytojams ir dėstytojams, skirti daugiau lėšų švietimo pagalbai.
Projektu būtų keičiama 2017 m. lapkričio 22 dieną pasirašyta Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis – ji papildyta naujomis nuostatomis, atsisakyta jau įgyvendintų ir neaktualių nuostatų, atsižvelgus į dabartinę situaciją, patikslinti kai kurie punktai.
Numatyta didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. išnyktų atotrūkis nuo bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių mokytojų darbo užmokesčio. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. vidutiniškai 10 proc. didėtų bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo mokytojų atlyginimai.
Nuo sausio 1 d. numatoma didinti švietimo pagalbos finansavimą.
Sutartyje numatyta nuo 2020 m. sausio 1 d. panaikinti pedagoginių darbuotojų koeficientų intervalus, paliekant tik maksimalų koeficientą. Taip pat ketinama nuo 2021 m. sausio panaikinti mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalus ir nustatyti maksimalius koeficientus.
Sutartyje numatyta pasiekti, kad 2025 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio. Tai buvo numatyta ir Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projekte, kuriam pavasarį yra pritarusi Vyriausybė.
Į kolektyvinę sutartį įtraukiama ir kita Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projekto nuostata: nuo 2020 m. kasmet didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bazinį darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., kad 2025 m. šių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Sutarties projekte įsipareigojama parengti siūlymus dėl papildomo mokytojų ir dėstytojų profesinių pensijų kaupimo. Šiam darbui ketinama pasitelkti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Finansų ministerijos atstovus.
Iš viso sutarties nuostatoms įgyvendinti 2020 m. reikėtų 117,6 mln. eurų. Iš jų 63,5 mln. jau yra numatyti maksimaliuose ministerijos asignavimuose. Dėl papildomų 54,1 mln. eurų skyrimo turėtų būti apsispręsta formuojant kitų metų biudžetą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra išaiškinusi, kad galima pasirašyti ir kelias šakos kolektyvines sutartis su atskiromis profesinėmis sąjungomis.