Magūnų kaime pratybų statistais – neva evakuojamais gyventojais - pasirinkti mokiniai, jiems tai buvo lyg civilinės saugos pamoka.
Pagal scenarijų, vaikams kultūros namų pastate buvo išdalintos neva jodo tabletės (iš tikrųjų – tik jų imitacija), suteikta pradinė informacija. Vaikai buvo susodinti į autobusą ir išvežti į Švenčionis, kur prie vieno didžiųjų prekybos centrų įsikūrusiame punkte apsauginiais kostiumais apsirengę specialistai tikrino taršą, vykdė dezaktyvavimo darbus, perrengė juos, nuplovė autobusą.
Elgtųsi skirtingai
Švenčionių vietos gyventojai, pamatę kostiumais persirengusius žmones ir žurnalistus smalsiai stebėjo jiems neįprastą sujudimą.
75 metų Mečislovas sakė nelabai suprantąs, kas čia vyksta. Pasakius, kad tai pratybos dėl Astravo atominės elektrinės, vyras sakė dėl jos atidarymo nesibaiminąs.
„Ai, atidarys, tai gerai, bus pigi elektros energija žmonėms, kurie ten gyvena. Nebaisu, visi saugosis, Černobylyje buvo klaida, gal daugiau tokių klaidų nepasitaikys. Tokios klaidos gi niekas nenorėjo. Va pas mus buvo, ir iki pat uždarymo nebuvo jokių incidentų, gal ir ten stengsis, kad būtų saugu. Ten žmonės gi irgi nori gyventi, negi galvojate, kad jie nori, kad ten žūtų žmonės?“, – retoriškai klausė ponas Mečislovas.
Paklaustas, ką darytų, jei nutiktų nelaimė, vyras prisiminė kaimyno pamokymus.
„Reikia pirmiausia eiti į vidų. Man kaimynas sakė, Černobylyje vienas žmogus po algos buvo išgėręs ir ilgai gyveno, o jo žmona blaiva greitai mirė“, – sakė ponas Mečislovas, kuris tiki, kad alkoholis gali padėti.
Vyras sako, kad, jei reikėtų, sutiktų evakuotis.
„O ką čia užterštoje vietoje veikti?“, – retoriškai klausė jis.
Su maišais iš parduotuvės ėjusi ponia Alina irgi sakė nesuprantanti, kas čia Švenčionyse vyksta.
„Nesuprantu, aš iš kaimo atvykau, nežinau, kas čia darosi. Kaimas – šitame rajone, už septynių kilometrų nuo Švenčionių“, – sakė ponia Alina.
Paaiškinus tada moteris jau atsiduso, kad yra girdėjusi apie Astravo pratybas. Jei nutiktų nelaimė ji sakė, kad pirmiausia pasirūpintų paskleisti žinią, ir slėptųsi.
„Reikia visiems pasakyti, kad taip atsitiko. Slėptumėmės kur nors“, – sakė moteris.
Vartoti alkoholio nepataria
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis nelaimės atveju griežtai nerekomenduoja vartoti alkoholio.
„Jei išgersite alkoholio, tai tik pakenks. Todėl, kad nebegalėsite operatyviai ne tik sau padėti, bet ir šalia esantiems.
Realiu atveju pirmoji savivaldybių užduotis būtų pasirūpinti tais, kurie negali pasirūpinti savimi, jeigu pradės vartoti alkoholį, tai pridarys daugiau problemų tiems, kurie vykdys būtinus veiksmus“, – sakė A. Šešelgis.
Pasak viceministro, Sveikatos apsaugos ministerija jau šią savaitę turės jodo tablečių pirkimo specifikaciją, ir bus pradėtos pirkimo procedūros.
„Šitą preparatą turėsime greičiau nei pradės veikti Astravo AE“, – sakė A. Šešelgis.
Viceministras sakė, kad dabar yra sunku pasakyti, kiek gyventojų nukentėtų dėl nelaimės Astrave. Pasak jo, jau įvykusių incidentų analizės rodo, kad sveikatos sutrikimai pasireiškia praėjus daug metų ir priklausomai nuo amžiaus.
„Jei laiku imamasi priemonių, ir gyventojai žino, kaip elgtis – pirmiausia, nebūti lauke, o eiti į uždaras patalpas, jas izoliuoti, pasirūpinti reikiamu maisto ir vandens kiekiu, tai tas poveikis gali būti eliminuotas, ir dėl to žmonės sveikatos sutrikimų gali neturėti“, – sakė A. Šešelgis.
Repetavo blogiausią scenarijų
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas aiškino, kad antrą nacionalinio lygio pratybų dieną buvo imituojama skubių apsaugomųjų veiksmų schema savivaldybėse.
„Šiuo metu esame Švenčionyse, analogiški praktiniai veiksmai vyksta Vilniaus rajone. Vakar buvo aktyvuoti operacijų centrai, jų buvo 18, valstybės ekstremalių situacijų operacijų centras , inicijuotas valstybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Buvo priimti sprendimai, aktyvuotos gyventojų informavimo, perspėjimo sistemos, teiktos rekomendacijos gyventojams“, – dėstė M. Kanapickas.
Pasak PAGD atstovo, trečiadienį pratybos vyko teritorijose, kurios pakliūna į 30 kilometrų skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zoną. Buvo imituojamas pilnas gyventojų skubaus evakavimo ciklas.
„Pratybų metu iš dviejų seniūnijų surinkome statistus, mano duomenimis jų buvo apie 50, dviem autobusais jie buvo atvežti į numatytą registracijos ir švarinimo vietą, patikrinti autobusai, statistai.
Nustatyta, kad viename autobuse jonizuojanti galia nepaveikė nei statistų, nei autobuso, todėl švarinimo veiksmai nebuvo imituojami. Vertinant oro sąlygas, pilnas švarinimas naudojant vandenį, nebuvo atliekamas atsižvelgiant į galimą poveikį sveikatai – dėl peršalimo“, – sakė M. Kanapickas.
Pasak PAGD direktoriaus pavaduotojo, per šias pratybas buvo vertinti ir imituojami veiksmai esant pačiam blogiausiam scenarijaus atvejui.
„Tai reiškia, kad įvyksta incidentas arba branduolinė avarija, klimato ir gamtinės sąlygos yra tokios, kad vyrauja rytų krypčių vėjai, ir debesis slenka išimtinai per Lietuvos teritoriją“, – sakė M. Kanapickas.
Veiksmai prasidėtų per šešias valandas
Pasak PAGD atstovo, planuojama, kad realaus atvejo metu skubieji apsaugomieji veiksmai prasidėtų per šešių valandų laikotarpį.
Specialistai mano, kad dauguma gyventojų, gavę informacijos, pradėtų evakuotis patys savo transportu. Tačiau per šias pratybas nebuvo imituojama situacija regiono keliuose. Skaičiuojama, kad 30-40 proc. gyventojų – vaikų, neįgaliųjų, garbaus amžiaus žmonių reikėtų fiziškai pasirūpinti.
M. Kanapickas dėstė, kad gyventojams yra svarbi tiksli informacija su rekomendacijomis.
„Puikiai suprantame, kad Lietuvoje daugelis gyventojų turi savo transporto priemones, draugų, giminių, galbūt po šių pratybų daugelis jų bus nusimatę, kur jie vyktų, jeigu įvyktų koks nors įvykis“, – sakė jis.
Pasak PAGD atstovo, tie, kurie trauktųsi patys, turėtų sekti rekomendacijas.
„Jeigu žmogus evakuotųsi iš nešvarios zonos, būtinai reikėtų įvertinti to žmogaus užtaršą, kad jonizuojanti spinduliuotė dulkių pavidalu ant drabužių, kitų išorinių paviršių, nepasklistų toliau. Reikėtų atvykti į punktą, įsivertinti“, – sakė M. Kanapickas.
Esant reikalui galėtų evakuoti ir jėga
PAGD atstovas sako, kad esant reikalui nenorintys evakuotis žmonės iš nesaugios zonos galėtų būti patraukti ir prieš jų valią.
„Teisiškai vertinant, kai paskelbiama vienokia ar kitokia situacija, asmens judėjimo ir turto privatumo teisių neliečiamybė yra panaikinama, ir priimami sprendimai neatsižvelgiant į jų valią. Jeigu būtų priimtas toks sprendimas, gali būti imamasi ir tokių veiksmų“, – sakė M. Kanapickas.
PAGD atstovas teigė, kad nelaimės atveju žmonės galėtų kartu pasiimti ir savo mylimą gyvūną arba brangų daiktą, jeigu jis ant savo paviršiaus neturėtų taršių medžiagų.
Tačiau, „akcentas yra gyventojų sauga sveikata ir gyvybė“, pabrėžė jis.
Kviečia įsijungti visas savivaldybes
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas sakė, kad svarbiausia per šias pratybas aiškiai pamatyti klaidas, kurios turėtų būti ištaisytos.
„Žiūrėkime nuo pradžių, viena savivaldybė atsisakė, nors įstatymai tokios galimybės nenumato. Realiai visos situacijos ir problemos , kurios matomos, man jos yra vertingiausios, nes leidžia pamatyti, ką reikia daryti, kad jas panaikintume“, – sakė D. Gaižauskas.
Jo nuomone, reikėtų tokias pratybas vykdyti ir kitose savivaldybėse.
„Mano galva, visos savivaldybės turėtų įsitraukti. Mums labai svarbu turėti pasirengusias tarnybas, bet, ar žmonės žino, ką reikia daryti, kaip nepanikuoti? Visos savivaldybės turi įsitraukti“, – sakė D. Gaižauskas.