Į susitikimą su opozicija atėjo prezidento Vidaus politikos grupės Povilas Mačiulis, Ekonominės ir socialinės grupės vadovas Simonas Krėpšta.
Po valandą trukusio uždaro susitikimo P. Mačiulis žurnalistams sakė, kad šiuo metu iniciatyva yra Vyriausybės rankose, ji, kartu su biudžetu, turėtų atsižvelgti ir į Prezidentūros pasiūlymus.
„Tęsiame susitikimus tiek su Vyriausybe, tiek su valdančiąja koalicija, tiek su opozicija. Kol kas yra sunku vertinti, kurios iš iniciatyvų gali būti palaikomos Seime, nes labai priklauso nuo to, kaip Vyriausybė atsižvelgs ir pateiks visą biudžetą, kuriame ir pasimatys, kurios prezidento iniciatyvos yra palaikomos pirminėje stadijoje, kurios ne“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Jis teigė, kad jei biudžete neatsiras tam tikri prezidento pasiūlymai, teks tai daryti pačiai Prezidentūrai.
„Prezidentas yra pasiruošęs teikti įstatymus, dėl to ir vyksta pokalbiai tiek su vienomis, tiek su kitomis frakcijomis“, – aiškino jis.
P. Mačiulis teigė, kad nėra taip svarbu, ar tikslas bus pasiektas teikiant biudžetą, ar įstatymus atskirai.
„Dabar laukime Vyriausybės teikiamo biudžeto“, – sakė jis.
Paklaustas, kas laukia pasiūlymo kirpti lengvatas ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui, prezidento patarėjas teigė, kad pozicija gali ir pasikeisti.
„Vyksta šiuo metu aktyvios diskusijos. Yra tokios užuomazgos, kad galbūt ne per pačią lengvatos mažinimą, bet per kvotų mažinimą būtų galima pasiekti panašaus rezultato. Bet viskas yra Vyriausybės rankose“, – kalbėjo P. Mačiulis.
„Į dalį pasiūlymų panašu, kad pritarimas ir sutarimas bus, dalis pasiūlymų gali nesulaukti Vyriausybės palaikymo“, – kalbėjo patarėjas, kol kas nekonkretizuodamas, kurių pasiūlymų Vyriausybė gali nepalaikyti.
Kai ko pasigedo
Opozicijos lyderis Julius Sabatauskas po susitikimo žurnalistams išvardijo, ko jis neišgirdo iš prezidento patarėjų, bei kas jį tikrai neramina.
„Neramina tai, kad nežadama niekaip reaguoti į „Sodros“ lubų mažinimą, tai ir reiškia, kad turtingiausiems iš to nubyrės daugiausiai“, – žurnalistams po susitikimo sakė jis.
„Kas mane dar neramina – dėl neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimo lėtinimo. Tai perkeliama Vyriausybės kompetencijai, perkeliamas ir dyzelino lengvatų klausimas. Įstatyminės iniciatyvos gali ir nebūti, kaip supratome“, – kalbėjo jis.
Jis tikėjosi, kad dyzelino lengvatos žemdirbiams klausimas neatsidurs Seime.
„Jei neatsispindės tos mokestinės iniciatyvos biudžete, tai jos gali būti ir nepriimtos. Nepaisant to, kad opozicija tam gali pritarti, ar ne. Nes jei tokius klausimus, kaip didžiausios frakcijos didžiausias Lietuvoje ūkininkas spręs tokį klausimą, ar dyzelino lengvatą taikyti, ar ne. Gausis taip, kad rezultatas bus gana prognozuojamas“, – kalbėjo jis.
Prakalbo apie pasiūlymus
DELFI primena, kad pirmosiomis rugsėjo mėnesio dienomis, prezidentūros puslapyje pasirodė informacija apie naujus įstatymų projektus, kuriuos prezidentas siūlys į darbotvarkę įtraukti Seimui.
Kaip teigiama, jais bus siekiama didinti mokestines biudžeto pajamas, mažinti skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį. Teigiama, kad turime siekti reikšmingo socialiai orientuoto biudžeto pajamų augimo.
Todėl prezidentas teiks Seimui svarstyti Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio ir Akcizų įstatymų pataisas, kuriomis bus siekiama užtikrinti, kad mažinant skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį nebūtų pažeistos fiskalinės drausmės taisyklės, ateities kartoms užkraunant didesnę skolos naštą.
Informuojama, kad pagrindiniai numatomi biudžeto šaltiniai bus susiję su kapitalo prieaugio pajamų apmokestinimo peržiūra, mokesčių lengvatų peržiūra.
G. Nausėda pasiūlė Seimui kitąmet socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. eurų, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui.
Papildomų lėšų socialinei apsaugai prezidentas siūlo surinkti lėtinant su darbo pajamomis susijusių mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui ir labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas.