Kiek ilgiau nei metus Seime dirbs prieš savaitę į parlamentą išrinkti nariai: Paulė Kuzmickienė, Rasa Petrauskienė ir Liudas Jonaitis. Šių rinkimų aktyvumas parodė, kad jie visiškai nedomina rinkėjų.
Pirmame rinkimų ture Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkiminėse apygardose savo balsą atidavė nuo 17 iki 25 procentų rinkėjų, antrame ture skaičiai buvo bene identiški – balsuoti atėjo nuo 15 iki 25 procentų rinkėjų.
Suskubo registruoti pataisas
Parlamentarai suskubo pataisomis taisyti Seimo rinkimų įstatymą, kad panašių rinkimų rengti nebereikėtų.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovas Algis Strelčiūnas registravo Seimo rinkimų įstatymą, kuriuo siūlo nerengti rinkimų, kai Seimo narys atsisako mandato.
„Jeigu rinkimus laimėjęs kandidatas atsisako eiti Seimo nario pareigas, tuomet išrinktu laikomas kandidatas, kuris sekantis surinko daugiausiai balsų“, – rašoma įstatymo projekte.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad pasiūlymas teikiamas siekiant „sutaupyti finansines lėšas nerengiant pakartotinių Seimo rinkimų“.
Pasiūlymą keisti Seimo rinkimų tvarką prieš keletą dieną užregistravo ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) atstovas Juozas Bernatonis.
Jis siūlo, kad vienmandatėje apygardoje išrinktas parlamentaras, kuris buvo įrašytas į Seimo nario mandatų gavusį kandidatų sąrašą, Seimo nariu tampa pirmasis negavęs mandato.
„O jeigu šiame kandidatų sąraše Seimo nario mandatų negavusių kandidatų nėra, ar nėra kandidatų sąrašo arba sąrašas nėra gavęs mandatų, tai Seimo nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Seimo nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas“, – rašoma įstatymo projekte.
Šį pasiūlymą parlamentaras pateikė pastebėjęs mažą rinkimų vos keliose vienmandatėse apygardose aktyvumą.
„Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto parengimą paskatino situacija, pastebėjus, kad rinkimuose rengiamuose užimti laisvą Seimo nario vietą vienmandatėje rinkimų apygardoje dalyvauja daugiau nei du kartus mažiau rinkėjų kaip visuotinuose rinkimuose“, – aiškinamajame rašte rašė J. Bernatonis.
Pagal dabartinį reglamentavimą, jeigu Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje laimėjęs kandidatas atsisako eiti Seimo nario pareigas, rengiami nauji rinkimai.
DELFI primena, kad politikai vertindami šių rinkimų aktyvumo rezultatus neatmetė galimybės keisti rinkimų įstatymą. Vyriausioji rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė taip pat teigė, kad būtų pats laikas apie tai diskutuoti. Jos teigimu, nerengiant brangių rinkimų keliose vienmandatėse apygardose, būtų sutaupoma pinigų. Juos, anot L. Matjošaitytės, būtų galima skirti rinkimų inventoriaus atnaujimui.