„Tokiu atveju būtų dar blogiau negu yra dabar. Jeigu tai yra reali rizika, tai vien dėlto reikėtų šiame etape nuo to susilaikyti“, – DELFI sakė S. Jakeliūnas.
Europarlamentaras atkreipė dėmesį, kad panašūs mokesčiai yra įvedami šalyse (pavyzdžiui, Lenkijoje), kuriose yra didelės rinkos, ir motininiai bankai neretai ten reziduoja.
„Jie neketina niekur keltis dėl rinkos, tradicijų. Lietuva, Latvija ir Estija yra kitokioje situacijoje. Didieji motininiai bankai yra užsienyje, ir jie gali iš ten teikti paslaugas. Taip pat – ir iš Estijos, čia yra „Luminor'o“ pavyzdys, buvo tokių pavyzdžių ir „Danse Bank'o“ atveju. Tai komplikuoja situaciją“, – sakė S. Jakeliūnas.
Europarlamentaras sako, kad jo argumentai nereiškia, kad pasiūlymai nėra pagrįsti, tačiau, jo manymu, yra sudėtinga juos realizuoti nepatiriant nuostolių.
„Jeigu bankai išsikeltų, tai jie, tikėtina, ne tik nemokėtų to aktyvų mokesčio, bet ir indėlių draudimo įmokų, kurios yra sumažintos keturis kartus. Indėlių draudimo fondas praktiškai yra tuščias po visų „Snoro“, Ūkio banko, kredito unijų uždarymo. Čia tikrai yra mažų mažiausia nevienareikšmis pasiūlymas, bet tai nereiškia, kad nereikia diskutuoti, žiūrėti, kokia yra praktika ir galbūt teisinės galimybės“, – sakė S. Jakeliūnas.
Politikas svarstė, kad galbūt galėtų būti apmokestinti aktyvai, susiję su Lietuva.
„Jeigu būtų įmanomas toks dalykas, galbūt, pradedant nuosaikesniu tarifu, toks dalykas galėtų būti svarstomas. Bet tuos pelnus bankai ir kitos finansų įstaigos gali veikti su apskaita, krizės metu buvo daromi didžiuliai atidėjimai, jie kelis metus patirtus nuostolius perkelinėjo ir atitinkamai nemokėjo pelno mokesčio. Pelno mokestis irgi yra abejotinas instrumentas apmokestinti bankus“, – sakė S. Jakeliūnas.
Galvojant apie tai iš kur paimti pinigų socialinėms reikmėms finansuoti politikas nurodė į Lietuvos banko rekomendacijas mažinti įvairias mokestines išimtis ir išlygas, ir stengtis geriau suvaldyti šešėlį.
„Aš ir pats tai siūliau 2013 m. vadovaudamas mokesčių darbo grupei. (…) Tai yra prioritetiniai veiksmai, kurie turėtų būti daromi, prieš galvojant įvesti kokius nors naujus mokesčius. Šitame etape aš nuo to susilaikyčiau, bet tai nereiškia, kad toliau nebus apie tai diskutuojama“, – sakė S. Jakeliūnas.
Pristatyta poveikio analizė.
Siūlomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas, parodė Lietuvos bankų asociacijos atlikta (LBA) preliminari bankų turto mokesčio poveikio analizė, rašė ELTA.
Anot LBA, mokesčio įvedimas skaudžiai atsilieptų ir visai šalies ekonomikai. Ilgalaikė žala gali būti 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 100 mln. eurų, šalies ūkis netektų nuo 150 iki 450 mln. eurų.
Plačiau apie tai skaitykite čia.