Apie tai, ką galima pasakyti pensininkams Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo ekspertai.

„Nuotaikos geros, mes išgyvename, visokiomis sąlygomis. Nesiskundžiame“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus skyriaus pirmininkė Vilija Turienė.

Paklausta, ar tikrai skursta senoliai, V. Turienė tvirtino, kad situacija tikrai nedžiugina.

„Taip ir yra. Nežiūrint visų priemonių, kurių yra imtasi, ta socialinė atskirtis dar paaugo, dabar ji siekia 37 procentus. Ir tai daugiausiai tarp pagyvenusių žmonių. Nėra tai džiuginantis variantas. Mums tai kelia visokių minčių ir abejonių. Kai kalbama apie laimingą ir orią senatvę, tai kaip suderintai tai su 200 tūkst. pagyvenusių žmonių, kurie yra ant skurdo ribos?“ – laidoje klausė V. Turienė.

Ji laidoje pasakojo, kad pasigendama gerovės valstybės realaus veikimo.

„Mes girdime, kad yra giriamasi, kad auga gerovė, ekonomika, kad augimas jaučiamas tik 15 procentų Lietuvos gyventojų. Jų gerbūvis tikrai atkurtas, jie jau gyvena gerovės valstybėje. Savo rezoliucija mes sakytume, kad yra ignoruojama Lietuvos Konstitucija ir joje įtvirtinta nuostata – „valstybė reguliuoja savo ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai Lietuvos gerovei“. Mes matome neišnaudotus finansinius šaltinius šiai padėčiai taisyti“, – teigė ji.

V. Turienė teigė, kad mato finansinius šaltinius iš kurių būtų galima paimti daugiau lėšų pensininkų gerbūviui gerinti.

„Žinau, kad „Sodra“ sukaupė per pusę metų 200 milijonų eurų perviršį, iki metų pabaigos bus apie 400 milijonų. Dabar norėčiau paklausti, kur dings tie pinigai?“ – Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Liutauro Vičkačkos klausė V. Turienė.

Patarėjas L. Viškačka teigė, kad pinigai niekur nedings.

„Keistas klausimas, noriu pasakyti, kad tie pinigai nedings, tai nėra perviršis. „Sodra“ kaupia rezervą, tai daroma mokantis iš savo buvusių klaidų – kad atėjus ekonominei krizei „Sodra“ turėtų iš ko mokėti pensijas. Nevadinčiau to perviršiumi“, – situaciją aiškino patarėjas.

Laidos vedėjas ministro Lino Kukuraičio patarėjo klausė, kaip valdžia mąsto – nuolat kalbama apie pensijų didėjimą, tačiau vidutinė pensija ir toliau lieka tragiškai maža – 350 eurų.

„Kalbant apie mūsų siekius, jie labai aiškiai išreikšti – kitais metais norime pensijas padidinti 8,11 procento. Bet tai reikštų, kad vidutinė pensija kitais metais siektų 374 eurus, o su būtinuoju stažu – 395 eurai. Tai būtų pirmas kartas, kada senatvės pensijos didėčiau sparčiau, nei darbo užmokestis“, – kalbėjo ministro patarėjas.

„Reikia pripažinti, kad LVŽS valdymo metu kažkas įvyko, tas lūžis, buvo atsigręžta į vyresnio amžiaus žmones, labai dėl to džiaugiamės, tikimės, kad ir toliau jūs taip darysite, taip valdysite“, – laidoje sakė V. Turienė.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Algirdas Sysas laidoje antradienį sakė, kad nepakanka didinti pensijas, būtinos ir elementarios paslaugos senjorams – priežiūra, maisto atnešimas į namus.

„Jei mes tikrai kalbame apie gerovės valstybę, o ji baigiasi už slenksčio, nes iš namų negali išeiti, negali nusipirkti, jis uždarytas tarp keturių sienų, tai kur ta gerovė“, – laidoje klausė A. Sysas.

V. Turienė taip pat tvirtino, kad paslaugų senjorams trūksta, o viską būtų galima išspręsti tuo, kad jiems būtų išlaikomos darbo vietos.

„Dabar dirba tik apie 13 procentų pensininkų. Čia pats didžiausias dalykas – išlaikyti savo darbo vietą“, – sakė ji.

Foto: DELFI / Audrius Solominas

Tam pritarė ir L. Kukuraičio patarėjas.

„Labai svarbu, kad pensininkų problemas, dažniausiai šios dalies niekas neliečia, paslaugos pamirštamos. Su jomis mes dirbame, pokyčių yra, bet jų per mažai“, – tvirtino L. Vičkačka.

Pridurdamas, kad šiomis paslaugomis turėtų pasirūpinti savivaldybės. Būtent jų darbuotojai yra arčiausiai žmogaus.

Paskutinį žodį laidoje sakė V. Turienė. Ji tvirtino, kad pensininkams visiškai nėra įdomios politikų rietenos, jie laukia realių rezultatų.

„Kol nebus susitarimo tarp tų seimūnų, tarp valstybės, Vyriausybės narių. Mes matome tokią galimybę – ateina rinkimai nauji, tiems, kurie bus išrinkti, jiems įsteigti tokius kursus – visuomenės valdymo kursus. Kur praeitų atjautos, gerovės sociologijos kursus, kur būtų mokomi valstybiško mąstymo, kad jie galėtų dirbti kartu ir pamirštų visas savo rietenas. Mums žinokite visai yra neįdomu, kokie ten pasikeitimai frakcijose, visiškai nesvarbu. Mums svarbu, kad būtų rezultatas“, – sakė Vilija.