Savo nuomonę apie gerovės valstybę vyskupas K. Kėvalas pristatė Seime surengtoje konferencijoje, kurią organizavo Lietuvos Carito atstovai, minėdami organizacijos veiklos trisdešimtmetį.

Vyskupas gyrė konferencijos temą ir džiaugėsi, kad pamąstymus apie gerovės valstybė į dėmesio centrą iškėlė prezidentas G. Nausėda.

„Labai gera tema, kurią mums Lietuvos prezidentas uždavė pamąstymui ir aptarimui – gerovės valstybė. Turbūt kiekvienas turi atsakymą, kas ta gerovė. (…) Mūsų problema būtų, kaip įvardinti pagrindines kelias kryptis, kurios mums duotų jėgą sekti principais ir neišsibarstyti“, – konferencijoje savo pranešimą pradėjo K. Kėvalas.

Jis teigė, kad visų pirma, prieš kalbant apie gerovės valstybė, reikia turėti valstybės viziją.

„Man kyla į galvą trys dalykai – valstybė turėtų rūpintis šeima, jaunimu ir savo vargšais. Manau, kad išsprendus šituos rūpesčius, mes gerovės valstybę tikrai turėtume jau stipresnę“, – tvirtino jis.

Jis savo pranešime ir aptarė minėtas tris sritis: šeimą, jaunimą ir skurdžiai gyvenančiais. Vyskupas teigė, kad reikia tinkamai įvertinti ir „vienatvės vargšus“.

Kęstutis Kėvalas

„Vargšai, dauguma jų yra vienatvės vargšai. Jie yra už šeimos, už visuomenės, gyvena atskirti, vienatvė šiandien yra skurdo rūšis, dar didesnė, nei rūbai ar maistas, kurį Caritas dalino 30 metų“, – tvirtino jis.

Jis pabrėžė, kad mažėjantis nusikalstamumo lygis, tačiau nesustabdomas smurto artimoje aplinkoje augimas. signalizuoja dar vieną esminę problemą.

„Šeimos aplinkoje vyksta nusikaltimai, smurtas, tai yra tikras iššūkis. Kodėl šeimoje tai vyksta?“ – klausimą konferencijoje kėlė vyskupas.

Trys pasiūlymai

Kalbėdamas apie emigracijos skaičius, situaciją vyskupas vertino kaip dramatišką. K. Kėvalo teigimu, stabdyti jaunų žmonių nutekėjimą į užjūrio šalis, būtų galima ir gerinant aplinką smulkiam ir vidutiniam verslui.

„Reikia duoti galimybes jaunam žmogui kurti smulkų ir vidutinį verslą. Smulkiam ir vidutiniam verslui aplinką gerinti ir stiprinti“, – savo pasiūlymus vardijo K. Kėvalas.

Vyskupas taip pat pabrėžė, kad yra būtina stiprinti santuokas, kuris yra „pirminis gerovės valstybės kūrimo būdas“.

„Antra, bendruomeninių stiprinimą, tas nevyriausybinis sektorius, kuris Lietuvoje egzistuoja, jis yra labai brangus. Kuo margesnė mūsų NVO vaivorykštė, tuo stipresnė yra mūsų visuomenė. Gal reikia labiau remti NVO ir jų iniciatyvas?“ – klausė K. Kėvalas.

„Ir trečia, mūsų jaunimas, kuris galėtų turėtų geresnes sąlygas, nes jas jis randa užjūriuose. Mūsų kaimyninės valstybės eksperimentuoja su PVM mokesčiu, Lenkija – su maistui, Latvija – daržovėmis“, – kaimyninių šalių pavyzdžius vardijo jis.

„Gal tiems jauniems žmonėms galima sudaryti sąlygas tas braškes rinkti Lietuvoje? Gal nesame ekspertai, ką daryti, bet reikia kažką daryti, kiek vaizduotė neša. Kuo ta Anglija patrauklesnė? Reikia daryti tyrimą“, – tvirtino vyskupas.

Negalima nuleisti „iš viršaus“

Kaip dar vieną galimą priartėjimą prie prezidento G. Nausėdos pasiūlytos gerovės valstybės vizijos, vyskupas K. Kėvalas siūlė leisti bendruomenėms spręsti ir padėti pačioms.

„Subsidiarumo principas – yra visuomenės suartėjimas, įveikiant susvetimėjimą. Kai mes kalbame apie gerovės valstybę, turime atskirti ją nuo globos valstybės“, – sakė jis.

Jis teigė, kad ne valstybės tiesioginis uždavinys padėti vargšams.

Gitanas Nausėda

„Bet netiesiogiai – įgalinant šeimas, bendruomenes, turėti galimybes sau padėti“, – konferencijoje sakė vyskupas K. Kėvalas.

Jis pateikė ir veiklos pavyzdį, kuris dažnai naudojamas, bet pridaro daugiau žalos nei naudos.

„Pavyzdys – viena labdaringa organizacija nutarė apdovanoti vaikus, visi buvo nepaprastai patenkinti. Vaikai gavo daug dovanų, organizacija patenkinta, kad įvykdė savo veiksmus. Tik viena grupė buvo nepatenkinta, tų vaikų mamos. Kodėl, jūs klausite. O todėl, kad dėdė geras atėjo ir padėjo vaikui. O mama, kuri yra šalia, negalėjo padėti, pritarė, bet jei būtų padėta mamai padėti savo vaikui, valstybė laimėtų du žmones – mamas ir vaikus“, – kaip pavyzdį veiklos, kuris gali būti gerovės valstybės link dedamas žingsnis, pristatė K. Kėvalas.

Jis teigė, kad „globos valstybė“ žmones daro vangius.

„Tiesiogiai kišantis ir atleidžiant visuomenę nuo atsakomybės, „globos valstybėje“ žmogus tampa vangūs“, – tvirtino vyskupas, kritikuodamas pernelyg biurokratišką pagalbą.

„Jei nėra širdies ir meilės, tai anokia čia pagalba“, – teigė jis.

Vyskupas teigė, kad jaunuoliai, neradę vietos savo šalyje, taip pat yra vargšas.

„Jis taip pat yra išstumtas“, – teigė vyskupas K. Kėvalas.