Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija parengė kreipimąsi į šalies vadovus dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės.
"Kviečiame visus atsikvošėti, susitelkti ir neišduoti Lietuvos nepriklausomumo ir pagal juodžiausius Lietuvos istorijos precedentus – nepulti savanoriškai į Kremliaus glėbį. Kad jo politika vykdoma per satelitą Baltarusijoje, tai nekeičia esmės", – pabrėžiama kreipimesi.
Prieš šio klausimo aptarimą, TS-LKD taryba pažiūrėjo ir daug dėmesio sulaukusio serialo „Čermobylis“, kuris buvo filmuotas Lietuvoje, reklaminį filmuką.
„Visa tai, kas čia vyksta už 50 kilometrų nuo mūsų čia sėdinčių, tikėtina, kad gali pasikartoti. Astravo atominę stato tie patys žmonės, jų palikuonys, jų požiūris į žmones yra toks, kaip čia rodoma, į žmones jie nereaguoja. Pavojus yra rimtas, nors ir bando kažkas čia šaipytis, kad keliam nepamatuotą pavojų. Kol gyvi esame, privalome tam pasipriešinti“, - posėdyje kalbėjo Vytautas Juozapaitis.
Į tribūną prieš bendrapartiečius stojęs profesorius Vytautas Landsbergis džiaugėsi, kad pradedama būtent nuo šio klausimo.
„Gerai, kad laikomės savo jau priimto nutarimo, jog Astravo grėsmė Lietuvai yra prioritetų prioritetas. Ir pradedame net nuo šio klausimo, taip ir turėtų būti. Būtų gerai, kad valstybinėse institucijose taip pat būtų daroma“, - apgailestavo jis.
„Kol Seime tęsiasi Naisių teatro festivalis, Lietuva stumiama į nepaprastai rimtą ir lemtingą nacionalinę situaciją. Beviltiškai įstrigusios dėl valdžios negabumo ir užsispyrimo, mokesčių ir socialinės reformos“, - savo kalbą šiuo klausimu pradėjo profesorius.
„Atsiveria didžioji Rusijos ir Baltaurijos užtaisyta Astravo kiaulystė“, - kalbėjo profesorius, čia atominę elektrinę vadindamas „Putino kerštu“.
Jis stebėjosi, kad itin trūksta dėmesio šiai problemai Seime.
„Kas žaliuosius paveikė į kapituliacijos pusę?“ - apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) poziciją Astravo klausimo vertino V. Landsbergis. Jis pasigedo valdančiųjų partijų įsikišimo.
„Nieko nedarymas tai irgi darymas. Yra paskutinis laikas visiems kartu tarti „darom“. Jeigu ministras Linkevičius nejunta pasipriešinimo prasmės, gal tegul nebevargsta savo sunkiame poste. Nemanau, kad ministras be stiprių įsitikinimų gali būti siunčiamas į Minską, kad ten balsuotų Lietuvos vardu", - teigė profesorius.
„Nebeturime laiko politiniams korektiškumams“, - tvirtino jis.
„Nesileiskime mulkinami kalbomis apie Baltarusiją, kaip suverenumo tebesiekiančią valstybę, nes šiandien tokios nėra. Tegul mulkinasi Briuselis, jie nesupranta, kad yra mulkinamas ir melžiamas sutartinio Putino ir Lukašenkos dueto“, - situaciją vertino jis.
„Kalbėkime apie Rusijos ir Baltarusijos sąjunga, ne Baltarusiją. Baltarusijas yra tik čiuptuvas, susiurbti pinigus“, – sakė V. Landsbergis.
Kliuvo L. Linkevičiui
Į tribūną stojęs konservatorius Žygimantas Povilionis siūlė ministrui L. Linkevičiui trauktis.
„Esu įsitikinęs, kad šitas ministras nieko nepadarys, nes jau 7 metus nieko nedaro. Aš manau, kad jis turi trauktis“, – emocingai kalbėjo politikas.
Jis teigė, kad L. Linkevičiaus teiginiai apie jų partiją iš tikrųjų parodė, kuriai pusei jis pats dirba.
DELFI primena, kad L. Linkevičius sukritikuotas dėl dialogo su Baltarusija, atšovė, kad patys konservatoriai atstovauja Rusijai.
Audronius Ažubalis ragino būtent prezidentą Gitaną Nausėdą reaguoti ir nebijoti.
Prašo veto
Konservatoriai žada reikalauti, kad Lietuva neatsisakytų vetuoti Europos Sąjungos ir Baltarusijos partnerystės susitarimo.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuva sutarčiai pritars tik tuo atveju, jei į dokumentą bus įtrauktos nuostatos dėl demokratijos ir branduolinės saugos.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir užsienio reikalų ministras sako, kad Lietuvai reikia pamažu atnaujinti dialogą su Baltarusija, kad būtų galima padėti jai išsaugoti savarankiškumą nuo Rusijos.
Kritikai nerimauja, kad tai gali reikšti nederamas nuolaidas.