– Gana netikėta buvo žinia apie JAV bataliono dislokavimą Lietuvoje. Kiek laiko buvo derintas tokių pajėgų atvykimas?
– Nuo pavasario buvo derinti techniniai, logistiniai klausimai. Dėl informacijos teikimo mes turime derinti su JAV, kol rasti visi logistiniai sprendimai. Tai nėra trumpas laikotarpis. Iš mūsų pusės buvo daugiau logistiniai, techniniai sprendimai – tai vietos suradimas kur dislokuoti ir pan. Jie bus dislokuoti Pabradėje. Tai buvo JAV sprendimas, pagal jų esamą planą perdislokuoti kariuomenės dalinius iš JAV į Europą. Pasirinkta Lietuva. Tai tikrai yra svarbu. Tai susiję su Jameso Mattiso sprendimu, kad būtų nenuspėjamumas, perdislokavimo greitis. Rotacinės pajėgos yra svarbu, bet kad jos nebūtų toje pačioje vietoje, kad judėtų, susipažintų su naujomis specifikomis. Taigi apie pusmetį turėsime JAV mechanizuotą sunkųjį pėstininkų batalioną, kas yra labai svarbu.
– Šis batalionas išvyksta pavasarį, vietoje jo atvyksta dukart didesnės pajėgos jau į pratybas „Defender2020"?
– Tai yra žymiai didesnės pajėgos, nei du kartus. Man dabar sunku suskaičiuoti, nes tas skaičius gali varijuoti. Kalbame apie Lietuvą ir Baltijos šalis. JAV neskirsto, kas yra Lietuva, Latvija ar Estija. Gynybos prasme Baltijos šalys ir Lenkija yra vienas gynybos regionas. Atvyksta, keliaus ir per Lietuvą, divizijos lygio vienetas, tai jau galima kartais sakyti, kad tai žymiai daugiau nei du kartai.
– Tos pratybos yra gana unikalios, nes pirmą kartą amerikiečių vadovaujamos karinės pajėgos treniruosis ginti ir Suvalkų koridorių, tą tarpą tarp Karaliaučiaus ir Baltarusijos.
– Taip, teisingai. Aišku, tas didelio masto kariuomenės judėjimas buvo ir anksčiau. Pernai pratybose iš Vokietijos važiavo visa technika. Taigi fiziškai mes tą buvimą Suvalkų koridoriuje turėjome, bet aišku dabar tai bus visai kas kita.
– Ministre, tai po 9 mėnesių tos pajėgos, vienos išvyksta, kitos atvyksta, amerikiečiai Lietuvą palieka. Bet tokių netikėtų bataliono dydžio atvykimų galima tikėtis ir ateityje? Tai yra tokia nauja amerikiečių koncepcija?
– Taip. Tik klausimas ar bataliono dydžio ar tam tikrais kitais dydžiais.
– Prieš keletą metų išvyko kuopa ir visi nuogąstavo, kad amerikiečiai paliko Lietuvą. Bet štai atvyksta kur kas didesnės pajėgos.
– Taip, didesnės pajėgos. Tačiau kitas dalykas, išvyksta pėstininkų kuopa, bet užtat turime stiprius amerikiečių logistinius pajėgumus Marijampolėje, Vytenio logistikos batalione. Kuopa yra daugiau simbolinis buvimas, politinis signalas. O logistikos, kad skaičiumi ir šiek tiek mažiau, bet vis dėl to yra pajėgumas. Šios pajėgos esančios Lietuvoje nuolat, bet kada yra pasiruošusios priimti žymiai didesnes pajėgas. Tai yra dar svarbiau.
– Donaldas Trumpas savaitės pradžioje pareiškė, kad JAV padidins savo karinį kontingentą Lenkijoje. Jis susitarimo nedetalizavo, tik pasakė, kad „lenkai pastatys mums bazių ir sumokės už jų išlaikymą", o JAV atsiųs papildomą tūkstantį karių (dabar jų ten yra 4,5 tūkst.). Lenkijoje bus JAV divizijos štabas Poznanėje, Kovinio parengimo centras Pamario Dvasko miestelyje, Vroclavo apylinkėse bus pastatytas iškrovimui skirtas aerodromas ir dar kelios pozicijos. Turbūt belieka džiaugtis, kad lenkai sugeba rasti kelią į amerikiečių norą nuolat dislokuoti dideles pajėgas?
– Tikrai taip. Tai irgi labai svarbu Lietuvai. Dėl papildomo tūkstančio karių sprendimas buvo pavasarį, dabar detaliai nežinome tų modalumų, bet gali būti ir daugiau. Tačiau be jokios abejonės, kaip jau minėjau JAV, NATO pusė Lenkiją ir tris Baltijos šalis traktuoja kaip vieną regioną gynybos prasme. Turime tamprius ryšius su Lenkijos kariuomene, suprantame Suvalkų koridoriaus reikšmę. Taigi jų buvimas Lenkijoje, reiškia ir naujas galimybes mums ir atgrasymą esant reikalui gynybos prasme. Nuolatinės dažnesnės pratybos Lietuvoje ne strateginiu, o taktiniu lygiu – jau pernai turėjome mechanizuotą kuopą, kuri atvyko geležinkeliu į Lietuvą, Pabradėje dvi savaites treniravosi su Lietuvos kariais. Tikimės, kad pajėgos bus didesnės, reguliaresnės. Tas dalyvavimas pratybų būdu yra tikrai neblogas dalykas. Manau, kad tai yra realiau demonstruojantis valią, nei buvimas po kuopą.
– Tokia paradoksali situacija. Trumpas apie Putiną kalba pozityviai, Rusijos grėsme nevadina. Savo kalboje Jungtinėse Tautose apie Rusiją neužsimena nei žodžiu, bet gynybos departamento veiksmai yra visai kitokie?
– Jau ne pirmą kartą, ne tik iš JAV pusės, bet ir iš Europos lyderių pusės geriau žiūrėkime, kas dedasi ant žemės. Iš tikrųjų, jau ir ES susitikimuose pripažinta, kad turime paradoksalią situaciją. Paprastai lyderiai kažką nusprendžia, bet ne visada tai įgyvendinama. Dabar turime atvirkštinį procesą. Lyderių retorikos gaunasi įvairios, kartais ambicijos, kalbant apie europiečius, ne visai pamatuotos. Bet jau pradedant nuo gynybos ministrų, kariuomenės vadų lygio, tai ant žemės viskas vyksta. Manau, kad reikia tęsti ir žiūrėti labai pragmatinius dalykus, kaip judame į priekį. Tai yra pagrindas mūsų tolimesnės veiklos.
– Apie paradoksus kalbant, pereikime prie gynybos finansavimo. 2 proc. nuo BVP gynybai yra įtvirtinta ir partijų susitarimuose, bet faktu tai dar niekada netapo. Lietuva dar niekada nėra skyrusi 2 proc., dėl blogo ekonomikos augimo planavimo. Šiemet jau nuspręsta, kad ši klaida nepasikartos ir 2 proc. nuo BVP bus skiriami.
– Politinė valia buvo jau pernai pasiekti tuos 2 proc. Pinigine prasme augimas buvo ženklus. Buvo remtasi paskutinėmis lapkričio mėnesio EBPO prognozėmis, kurios tarsi turėtų būti pačios tikroviškiausios, tai remiantis jomis buvo pasiskolinta ir papildomai finansuota. Atrodė jau viskas tvarkoje, tris mėnesius buvome „geriečių klube". Bet buvo perskaičiuota ir vėl ekonomika augo žymiai daugiau, nei mes galvojome ir nei EBPO prognozavo.
– „Geriečių klube" tai jūs turite omenyje, kad buvo galima garsiai kalbėti, kad yra vykdomi visi Lietuvos įsipareigojimai, bet pasirodė, kad deja ne.
– Pasirodė, kad nevykdoma. Yra pripažinta, kad gavosi kaip ir aritmetinė klaida, nes ekonomika augo greičiau nei prognozuota. Mums tais metai buvo šiek tiek atleista nuo to, nežiūrint to, kad kai kurie sako, jog „geriečių klube" buvo 8, liko 7, tai ar tik ne jūs čia būsite tie, kurie iškrenta? Bet aišku, jei dar šiais metai padarytume tą klaidą, tai to niekas neatleistų ir jau gautųsi sisteminsi dalykas. Mes tikrai turime žiūrėti realistiškai kas gaunasi. Iš pradžių prognozės buvo 2,01 proc. nuo BVP, tai dabar pagal lietuviškas prognozes liko 1,96 proc. nuo BVP. Aišku, kad turime turėti visas garantijas, tai reikės skolintis šiek tiek daugiau, kad neprašautumėm pro šalį. O jei žiūrėti į tą ekonomikos prognozavimą, planavimą, tai visi ekspertai tą daro. Tas Lietuvos ekonomikos augimas tikrai unikalus. Buvo objektyvios prognozės atsižvelgiant į pasaulines tendencijas 2,4 proc., dabar jau 3,7 proc. Aišku, amžinai tas nesitęs, bet prie tokio augimo tikrai labai sunku prognozuoti.
– Dabar kariuomenė, krašto apsaugos ministerija yra suplanavusi 948 mln. eurų išlaidų. Atsižvelgiant į tas prognozes planuojama papildomai skolintis ir skirti dar 30 mln. eurų. Tačiau institucijos gi savo išlaidas planuoja ne procentais, o eurais. Tai dabar metų pabaigoje iš dangaus atsiranda 30 mln. eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Ir kas bus daroma su jais?
– Mūsų planai yra 10 metų į priekį.
– Rastų kariuomenė kur efektyviai gruodį išleisti pinigus.
– Turbūt mes esame vieni iš nedaugelio institucijų, kurie gavę finansavimą gruodžio mėnesį gali efektyviai išleisti. Konkrečiai tai yra investicijos į strateginius projektus. Bus atliekami mokėjimai už tuos pačius „Boxer" („Vilkus"). Galima atlaisvinti tuos mokėjimus kas suplanuota kitiems metams. Realių investicijų į kariuomenę nebuvo iki 2014 metų. Tai yra faktas. Ir tikrai tas alkis yra. Manęs, kaip ministro, parengtis ginkluotės prasme tikrai netenkina. Turime judėti į priekį. Pvz., kad ir „Boxer" – pėstininkų kovos mašinos, tai atveria galimybę nuvesti bent du batalionus iki 2023 m. iki NATO standartų, kurių dar šiuo metu neatitinkame. Trūksta ir kitų dalykų – ugnies parama, manevras ir kiti svarbūs dalykai, galų gale žvalgyba, rūpinimasis kariu toliau ir t.t. Mes privalome investuoti. 2 proc. ar 2,5 proc. nėra savitikslis dalykas, kad pasiekėme, užsidėjome paukščiuką ir viskas. Turi būti realūs pajėgumai, realiai atgrasyti ir prireikus užtikrinti šalies gynybą.
– Yra partijų susitarimas, aš galiu pacituoti: „Siekiant užtikrinti ilgalaikių gynybos poreikių tenkinimą, nuosekliai didinti gynybos finansavimą – skirti ne mažiau kaip 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, taip pat laikytis krašto apsaugos asignavimų kasmetinio didinimo principo ir ne vėliau kaip 2030 m. pasiekti ne mažiau kaip 2,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.". Ministre, jūs žinote, kad biudžetas yra planuojamas tam tikrais etapais pagal įstatymus tris metus į priekį, tam tikrai ciklais. Jūs matote, kad valstybė planuotų, 2021 m. ne eurais, o procentais nuo BPV proporcingą augimą artėjant prie 2,5 proc. 2030 m. ?
– Ne tik politinių partijų susitarimas, bet ir Seimo patvirtinta Krašto apsaugos sistemos plėtros strategija, taip pat vyriausybės patvirtinti įsigijimo planai, personalo plėtros planai ir pernai metų Valstybės Gynimo Tarybos pritarimas tiems politiniams žingsniams ir atitinkamas sprendimas. Šiemet 2 proc. bus, turiu visus užtikrinimus ir VGT sprendimas yra aiškus. 2020 m. užtikrinimas, kad būtų tvaru, tai tie 2 proc. ir matau auginimą įvairiais finansiniais inžineriniais instrumentais. 2021-2022 m. kol kas nematau tų skaičių, bet aš labai tikiuosi, kad pagal biudžetinį procesą turėsime rasti politinę valią. Manau, kad turime užtikrinti, kad judėtume ir procentine prasme į priekį.
– Tačiau matydamas tuos planus, kurie yra projektuojami, netrukus tie įstatymai bus Seime, patys matysime, bet jūs kol kas augimo nematote daugiau nei 2 proc. ? Jei matytųsi augimas, tai per dvejus metus augimas turėtų būti 0,1 proc., bet to nėra?
– Galima šiek tiek mažiau skaičiuoti, per metus 0,04 proc., bet taip, auginti reikia. Tam, kad užtikrintume pajėgumus ir galiausiai pasiektume tą efektą, kur turėjome nuo 2004 m. pasiekti, bent jau 2036 m. , jei būtų nuoseklus augimas.
– Nematote tam tikro konflikto tarp gerovės valstybės koncepcijos ir šito partijų įsipareigojimo?
– Nacionalinis saugumas irgi gerovės dalykas. Be valstybės nebus jokios gerovės ir tą reikia atsiminti. Aš čia tiesiog primenu generolo Kronkaičio šūkį, kad Lietuvos nepriklausomybė yra verta dviejų centų nuo vieno išleisto lito. Investuota realiai nebuvo nuo to laiko, dabar tik nuo 2014 m. Tai dabar klausimas tie 2,5 cento nuo vieno euro. Tai manau, kad tai yra verta. O tas šioks toks prieštaravimas, tai taip, girdime atskirų politikų ir visuomenės veikėjų pareiškimus, kad galbūt yra per daug. Bet tikrai tai turi būti ne paukščiuko užsidėjimas, o realūs ir adekvatūs pajėgumai. Bet aš labai tikiuosi, kad politiniai sprendimai yra strateginiai sprendimai ir to turėsime siekti. Realūs pajėgumai, reikalauja tokių investicijų. Mes pradėjome nuo amerikiečių ir sąjungininkų. Tikrą jų buvimą ir garantijas mes turėsime, jei nuoširdžiai dėsime pastangas ir vykdysime savo prisiimtus įsipareigojimus. Ir net neturėkime iliuzijų. Saugumo garantijos veiks tik tada, kai patys darysime maksimumą kas reikalinga ir atgrasymui ir gynybai.
– Ir atliepsime į tam tikrus prašymus, kaip pvz. dėl karių siuntimo į Siriją. VGT svarstėte šį klausimą?
– Buvo diskusija. Yra diskutuojama jau nuo ankstyvos vasaros. Yra gauti prašymai, jie yra svarstomi. Buvo nutarta, kad mes žiūrime į teigiamą pusę.
– Kiek karių prašo amerikiečiai?
– Tikrai negaliu pasakyti.
– Kiek Lietuva galėtų siųsti?
– Tai priklauso nuo konkrečių pajėgumų.
– Prašo specialių operacijų pajėgų?
– Yra ir tas prašymas. Bet šiuo metu klausimas ne pajėgumų. Svarbu, kad mes suprastumėm, kad reikia rasti būdus. O galutinį sprendimą priims Seimas iki metų pabaigos.
– Nes kitiems metams turi suteikti mandatą tarptautinėms misijoms.
– Būtent. Bet galutinis sprendimas priklausys nuo mūsų rezultatų konsultacijų JAV. Tai yra kokios saugumo garantijos, kokie teisinio statuso aspektai, su kokiomis konkrečiomis pajėgomis turėtume eiti, su kokiais sąjungininkais ir t.t.
– Bet jūs dalį tos informacijos turbūt žinote? Prašydami turbūt aiškina, kokia misija, kokia specifika reikalinga kariuomenei ir t.t.?
– Šiuo metu kaip tik vyksta pats procesas, dėliojame. Mūsų žmonės kaip tik yra Vašingtone, atitinkamoje konferencijoje, kur tos detalės turėtų dar labiau paaiškėti. Bet kitas dalykas, tai yra aiškus objektas. Tai yra Sirija. Tai atrodytų atskira valstybė su Asado režimu, kuris nėra draugiškas. Objektas aiškus, tai yra terorizmas, ISIS. Dabar mūsų kariai dalyvauja ir dalyvavo JAV vadovaujamoje koalicijoje Irake. Tai objektas nesikeičia, jis absoliučiai tas pats. Tai turime prisidėti prie JAV ypač, bet ir prie kitų sąjungininkų kovoje prieš terorizmą. Manau, tikrai turėsime rasti būdų, kaip prisidėti.
– Kitaip tariant, jei teisingai suprantu, VGT sutarė, kad pajėgos bus siunčiamos. Dabar klausimas kiek, kokios ir į kokią misiją?
– Atsakymas gal konkretesnis – gerai, derėkitės. Žiūrime teigiamai. Jei gausime visiems priimtiną rezultatą, įskaitant ir per karinio patarimo prizmę ir per visus techninius aspektus, tai einame į Seimą ir patvirtiname mandatą. Tai tas verdiktas yra toks. Taip, yra tam tikrų jautrumų, bet dirbame į priekį ir siekiame kartu su amerikiečiais rasti tinkamą sprendimą.
– Kiek šiuo metu karių yra misijose?
– Virš 150.
– Kiek iš jų yra karių ir kiek instruktorių? Instruktoriai duoda kitą naudą, jie apmoko kitas kariuomenes, o kariai tiesiog vykdo misijas.
– Priklauso nuo pačių operacijų. Pvz. Afganistane yra 25 instruktoriai, skaičiai varijuoja priklausomai nuo užduočių. Ukrainoje apie 30, Irake šiuo metu 6. Tai skaičiai šiuo metu tokie. Bet jei kalbame apie karius, tai indėlis tiek patarėjų, kurie vykdo kiek kitas funkcijas nei instruktoriai, tiek štabuose, arba dabar Malyje vykdančių apsaugos misiją yra labai vertinamas. Tiesiog yra skirtingos funkcijos ir tie skaičiai skirtingi. 40 Malyje, 6 Irake, bet absoliučiai visi kariai misijose yra vertingi. Malyje yra tiesiog fizinė apsauga ir kažkas turi tą atlikti. Visi yra svarbus. Tie skaičiai, tas 150 yra daug ar mažai tai priklauso nuo to, kaip mes vykdome konkrečias užduotis. Dar neminėjau, kad Irake dabar turime Lietuvos ryšininkus, kurie yra NATO padalinys suformuotas iš Lietuvos kariuomenės. Tai irgi yra aukšta specifinė pridėtinė vertė. Tai parodo mūsų įvairiapusiškumą, kad galime dalyvauti įvairiose operacijose. Yra grupė ir laivuose, kuri esant reikalui, gali išlipti ir atlikti kitas funkcijas, kaip operacija „Sophia", Libijos laivų apieška, kai buvo rasta kontrabanda. Taip pat dalyvaujame „Atlantoje", šalia Somalio krantų. Tie pajėgumai yra įvairūs ir vienas Lietuvos pliusų, tai kad galime atlikti įvairias funkcijas. Tai yra labai vertinama.