G. Nausėdos kalboje daug dėmesio skirta Europos saugumo grėsmėms. Lietuva griežtai smerkia besitęsiantį tarptautinės teisės pažeidimą – Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir Krymo aneksiją – ir primena šaliai agresorei, kad ji privalo laikytis Jungtinių Tautų Chartijos, Helsinkio baigiamojo akto ir dvišalių susitarimų su Ukraina nuostatų.

„Mes ir toliau remsime Ukrainos ir Sakartvelo nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį integralumą, nepripažinsime neteisėtos Krymo aneksijos, kaip ir Abchazijos bei Pietų Osetijos okupacijos. Be to, mes laikysimės požiūrio, kad Minsko susitarimų įgyvendinimas turi išlikti būtina santykių su Rusija normalizavimo sąlyga“, – kalbėdamas akcentavo Prezidentas.

„Dalis politinių lyderių kelia idėją kurti naują geopolitinę erdvę nuo Atlanto vandenyno iki Vladivostoko, kuri įtrauktų ir Rusiją. Mintis įdomi, tačiau ar mes jai įgyvendinti turime bendrą pagrindą? Ar turime bendrų vertybių? Atsakymas yra „ne!“ – kalbėjo G. Nausėda. Jis teigė, kad šalys turėtų „nepalaikyti sąjungų, kai vienos valstybės tampa istorijos subjektais, o kitos – viso labo objektais“.

„Iki šios dienos Rusija nepadarė nieko, kad nusipelnytų mūsų pasitikėjimo. Ar tai gali pasikeisti? Taip! Mes būtume pirmieji, kurie pasveikintų tokį pokytį – demokratinę Rusiją, kuri gerbtų tarptautinę teisę ir kitų šalių suverenitetą“, – pridūrė G. Nausėda.

Į tokį pareiškimą sureagavo Rusijos ambasada Lietuvoje ir išplatino pareiškimą.

„Susipažinome su Lietuvos prezidento G. Nausėdos kalba 74-joje JTGA sesijoje, kur reikšminga dalis skirta Rusijai. Pateiktas atsibodęs banalybių ir štampų rinkinys mūsų valstybei kelia, neslėpkime, apgailestavimo jausmą.

Nėra abejonių: „Rusijos dalies“ tekstą paruošė „specialistai“, kurie išsimiklino konstruoti ir realizuoti griežtą antirusišką oficialų Vilniaus kursą.

Todėl neatsitiktinai jis atrodo lyg priešiškumo Rusijai visomis kryptimis manifestas, kelio žemėlapis, kuris mūsų dvišalius santykius veda į visišką aklavietę“, – pabrėžiama komentare. O tada pateikiama ir dviprasmiškai skambanti užuomina, kad kapstytis iš tos aklavietės esą anksčiau ar vėliau teks.

Kol kas, žinoma, neaišku, kas iš lietuvių pusės tuo užsiims. Palauksime...“, – mįslingai komentarą baigia Rusijos ambasada.