„Posėdyje Lietuvos atstovai pateikė informaciją apie reikšmingus pokyčius Pakso bylos vykdymo procese, pabrėždami, kad būtinus veiksmus palaikė dauguma Seimo narių, parėmusių Konstitucijos pataisų projektą, kuriuo siekiama panaikinti nuolatinį ribojimą būti renkamam Seimo nariu apkaltos būdu iš užimamų pareigų pašalintam asmeniui. Tai buvo įvertinta, kad Lietuva pasiryžusi ištaisyti padėtį ne tik vieno asmens byloje, bet ir užkirsti kelią panašiems pažeidimams žmogaus teisių srityje“, – cituojamas E. Jankevičius ministerijos išplatintame pranešime.
Ministro teigimu, antradienį Seime balsuojant dėl Konstitucijos 74 str. Lietuva parodė politinę valią siekti, kad ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais būtų laikomasi įsipareigojimų demokratinėms vertybėms.
Teisingumo ministerijos išplatintame pranešime pabrėžiama, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas buvo informuotas, jog Seimas rugsėjo 24 d. pritarė Konstitucijos pataisų įstatymo projektui po pateikimo. Tikimasi, kad po svarstymų komitetuose projektas bus pateiktas svarstyti Seimui dar iki rudens sesijos pabaigos. Komitetas palankiai įvertino tokias pastangas ir pabrėžė, kad EŽTT sprendimą reikia įgyvendinti kuo greičiau.
Komitetas paragino dėti visas pastangas, kad teisėkūros procesas būtų užbaigtas be tolesnių atidėliojimų, ir pareiškėjas turėtų galimybę kandidatuoti 2020 m. spalio mėnesį įvyksiančiuose parlamento rinkimuose.
Ministrų Komiteto sprendime priminti besąlyginiai Lietuvos prisiimti įsipareigojimai vykdyti EŽTT sprendimus bei pernai gruodį priimta tarpinė rezoliucija. Buvo pareikštas susirūpinimas, kad po EŽTT sprendimo įsiteisėjimo praėjus daugiau nei aštuoneriems metams išlieka nepakitusi padėtis.
Ministrų Komitetas taip pat nusprendė Pakso bylos vykdymą vertinti kitame posėdyje, kuris įvyks 2019 m. gruodžio 3-5 d. Jeigu teisėkūros procesas sustotų, sekretoriatui nurodyta parengti naujos tarpinės rezoliucijos projektą.
ELTA primena, kad antradienį Seimas po pateikimo pritarė Konstitucijos 74 straipsnio pataisai, kuri atvertų Rolandui Paksui kelią į Seimą. Už įstatymo pataisą balsavo 93 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė – 5.
Projektu siūloma papildyti Konstitucijos 74 straipsnį nuostata, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo tokio asmens pašalinimo iš einamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo. Pagal projektą, toks asmuo negali būti renkamas Respublikos prezidentu, taip pat negali eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Pats R. Paksas Seime priimamas pataisas vertina labai skeptiškai. Buvusio europarlamentaro teigimu, opozicijos ir valdančiųjų remiamas sumanymas sudaryti jam galimybę dalyvauti parlamento rinkimuose, tačiau neinicijuoti pataisų, kurios leistų dalyvauti rinkimuose į šalies vadovo postą, yra neteisingas, neatitinkantis tarptautinių institucijų nurodymų.
Teikiamais Konstitucijos pakeitimais siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą, kuriuo Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus.
ELTA primena, kad R. Paksas neturi teisės dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai dėl šiurkščiai sulaužytos priesaikos apkaltos būdu buvo pašalintas iš prezidento pareigų.