„Paprašė pasverti maistą su lėkšte“, – tokia, anot mamos, esą buvo kilusio konflikto priežastis.
Kilusį konfliktą patvirtino ir Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kunca. Jo teigimu, į konfliktą įsivėlę nuteistieji nuolat skundžiasi ir tvirtina, kad didžiajai daugumai maistas tinka.
Problemos su teisėsauga – nė nesulaukus pilnametystės
Moters (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI) sūnus buvo nubaustas dar tuomet, kai buvo nepilnametis, tačiau nesilaikė kardomosios priemonės – nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. Kai suėjo aštuoniolika pabėgo į Londoną, tačiau vėliau norėjo grįžti pasiduoti, bet jį ten sučiupo ir uždarė Londone. Ten kalėjo nuo gegužės iki rugsėjo.
Vėliau buvo parvežtas į Lietuvą, o čia laukė dar viena neužbaigta byla už vagystę. „Dabar už tai ir sėdi, viskas subendrinta“, – įvardijo mama ir pridūrė, kad bausmė bus baigta tik 2021-aisiais, tad už grotų jos sūnus dar turės praleisti beveik dvejus metus.
Pastaruoju metu D. J. yra perkeltas į drausmės būrį. Mamos teigimu, jos sūnus su kitu nuteistuoju neleistinai išėjo iš savo būrio ir nuėjo į kitą. „Man taip sakė, o kokia teisybė – nežinau, nepatikrinsiu“, – tvirtino mama.
Drausmės būryje D. J. turės būti iki sausio antros dienos. „Triumoje (vienutėje – DELFI) turės būti iki spalio, į čia pakliuvo dėl maisto“, – įvardijo mama.
Konfliktas kilo dėl maisto
Moteris skundžiasi, kad drausmės būryje esantiems nuteistiesiems maisto porcijos perpus mažesnės. „Maistas klaikus ir šlykštus, sakė, kad neįmanoma į burną įdėti. Sūnus sakė, kad šunį namie geriau maitinu nei juos ten“, – kalbėjo moteris.
Ji tvirtino, kad vos paprašius pasverti maistą atsidarė durys ir sušoko vyrai juodomis aprangomis. „Tai tie patys pareigūnai, tik apsirengę juodas, kaip jie sako, kareiviškas uniformas, kur veidų nesimato, vien tik akys. Sakė, kad pradėjo lupti taip su bananais, kad bananai lubas siekė“, – tvirtino moteris. Jos teigimu, konflikte dalyvavo keli nuteistieji, ne tik jos sūnus.
„Po mušimo paprašė, kad nuvestų juos į medicinos punktą, bet kai išgirdo, kad juos dar ir į medicinos punktą nuvesti, sušoko vėl mušti. Sakė, kad trenkė ir į veidą, niekas nežiūrėjo, trenkė visur, kur norėjo“, – kalbėjo nuteistojo mama.
Ji tvirtina, kad po konflikto du nuteistieji buvo išvežti į ligoninę, jos sūnus į gydymo įstaigą išvežtas nebuvo. „Ten vežė tik tuos, kurie dėl maisto susižalojo patys save, – įvardijo moteris. – Jie dėl maisto susižalojo, kad atkreiptų dėmesį, nes sakė, kad nebeįmanoma tokį maistą valgyti. Baisu, tai pasityčiojimas iš žmonių. Ir jie sakė, kad nenustos dėl maisto pjaustyti save.“
Skundžiasi, kad negali pati perduoti maisto
Skundus dėl maisto moteris teigia girdinti jau nuo rugpjūčio vidurio. „Ir duona supelijusi, ir manų košė šlykšti, šalta. Sakė, kad jei dar būtų šalta, tai dar nieko. O jei atsisako valgyti, bet vėliau persigalvoja ir paprašo, kad duotų tą porciją atgal, pasako, kad jos jau nebėra“, – kalbėjo moteris.
Į kalinimo įstaigą moteris negali nuvežti maisto, nors tvirtina, kad mielai tai darytų. „Galėčiau ir kotletų pakepti, ir mišrainės padaryti, viską sudėti ir padaryti. Sūnus niekad anksčiau nekalėjo, viskas pirmą kartą. Kiek žinau iš anksčiau, buvo galima penkiolika kilogramų maisto nuvežti. Aš tikrai nuvežčiau į Marijampolę, juk čia ne į Londoną nuvežt. Daug mamų sako, kad geriau leistų maistą vežti nei pinigais remti“, – kalbėjo moteris.
Ji tvirtino, kad padeda savo sūnui pinigais, už kuriuos jis gali kalėjimo parduotuvėje įsigyti maisto produktų, tačiau antkainiai, jos teigimu, yra milžiniški. „Antkainiai yra nežmoniški. Viena moteris, nuvažiavusi pas vyrą į pasimatymą su mažamečiu vaiku, pasakojo, kad užsisakė dešrelių vienokių, kitokių, bet jų net negavo. Duonos gaminiai buvo supeliję. Tik nežinau, kuriam čia kalėjime buvo“, – kalbėjo moteris.
Mama kartojo, kad nors jie ir nuteisti, bet jie turi turėti teisę valgyti norimą maistą.
Sąlygos kalėjimo parduotuvėje
Moteris tikino, kad padeda savo sūnui finansiškai. „Būna ir šimtą, ir daugiau persiunčiu. Bet dabar, kai jis yra drausmės būryje, yra limitas. Apsipirkti galima tik už 70 eurų. Kiti, kurie ne drausmės būryje, lyg gali už 120, – kalbėjo moteris ir pridūrė, kad nuteistųjų artimieji kartais griebiasi gudrybės. – Jei išnaudoji limitą, siunti kito žmogaus vardu.“
Ką galima nusipirkti kalėjimo parduotuvėje už 70 eurų? „Pagal sūnaus pasakojimą, tai tik pigiausių dešrelių, pigiausių makaronų, kiaušinių nusipirktų, bet neturi, kur išsivirti. Viską perka prasčiausios kokybės, tik pigiausius maisto produktus, – vardijo mama ir teigė, kad savaitei maisto turint 70 eurų nepakaktų. – Dėl to jie ir valgo tas balandas, prie jos pasiima kokią dešrelę, sausainius perka pačius pigiausius.“
Ji tvirtino, kad už įvardyta sumą sūnus taip pat perka ir higienos priemones.
„Visi tą patį sako, kad tas 70 eurų ten – juokingi pinigai, dėl to visi ir siunčia pinigus kitų žmonių vardu, jei jie kartu toje pačioje kameroje, vėliau tą maistą dalijasi“, – kalbėjo nuteistojo mama.
Kalėjimo direktoriaus pavaduotojas: yra tokių, kurie nuolat skundžiasi
Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kunca DELFI patvirtino, kad toks konfliktas buvo kilęs. Keli nuteistieji, jo tvirtinimu, dėl savęs žalojimo buvo nugabenti ir į gydymo įstaigą, tačiau kalėjimo direktoriaus pavaduotojo teigimu, dėl maisto skundžiasi vos keli nuteistieji, esą daugumą tiekiamas maistas tenkina.
„Yra tik saujelė nuteistųjų, kurie nuolat skundžiasi maistu. Būna, kad 900 nuteistųjų pavalgo, maistas geras, bet dalelei nuteistųjų, kurie labai mėgsta skųstis, kažkas negerai: tai varškė sugedusi, tai duona rūgšti, tai pupos ar žirniai per kieti. Yra dalelė nuteistųjų, kurie nuolat skundžiasi“, – tvirtino Z. Kunca.
Jis įvardijo, kad nuteistasis, kurio mama susisiekė su DELFI, priklauso tiems „nuolat besiskundžiantiems“.
Šie nusiskundimai, kalėjimo direktoriaus pavaduotojo teigimu, esą dažniausiai girdimi iš drausminiame būryje esančių nuteistųjų. Į šį būrį kaliniai patenka po to, kai padaro kokių nors nusižengimų nelaisvėje.
„Ar jie čia keršija administracijai, ar nori išsireikalauti ko nors daugiau, – svarstė direktoriaus pavaduotojas. – Dabar maitina laisvas žmogus, anksčiau maitindavo nuteistasis, tai galėdavo kažką atnešti, paduoti, kažką bandydavo, o dabar laisvas žmogus to nebedaro, dėl to jie (nuteistieji – DELFI) nuo nelabai patenkinti.“
Problemų nemato nei dėl maisto kokybės, nei dėl porcijų dydžio
Anot Z. Kuncos, porcijos skiriasi tik dirbantiems ir nedirbantiems nuteistiesiems. Esą kalintiems drausminiame būryje patiekiamos tokio pačio dydžio porcijos kaip ir visiems.
„Dirbantys nuteistieji maisto gauna daugiau, o kiti – pagal nustatytą normą, – kalbėjo Z. Kunca ir pridūrė, kad vieno maisto svėrimo metu buvo pastebėti menki trūkumai. – Gali būti tam tikra paklaida – 0,5 proc. Kai buvo paskutinis įvykis, pamatė, kad 2 gramais daugiau duonos, tai paprašė vienam daugiau duoti, o kitam tuos du gramus nupjauti. Bet juk neatpjausi tos duonos riekelės, kad gramas į gramą būtų.“
Direktoriaus pavaduotojas teigė, kad personalas maitinimo negauna, tad kokio skonio maistas patiekiamas nuteistiesiems – nežino. „Ragauti neteko, ten nevalgau, bet kartais kai nueiname ir jei būna pietūs valgykloje, tai užuodus tą kvapą užsimanai, kad pietūs greičiau ateitų, – teigė Z. Kunca, tačiau pridūrė, kad visko nutinka. – Būna tokių atvejų, kad nespėjo tiekėjai kažko atvežti, tai tą maistą kažkuo pakeičia. Iškyla kažko, bet tos problemos išsprendžiamos.“
Paprašius pasverti maistą – kilo konfliktas
Nuteistojo D. J. mama DELFI teigė, kad pastarasis konfliktas kilo paprašius pasverti maistą. Direktoriaus pavaduotojas patvirtino, kad toks konfliktas buvo.
„Paprašė pasverti maistą, pasvėrė, bet paskui pradėjo prašyti viską sverti. Tada ir kiti pradėjo, atsirado palaikymo komanda, bet suprantate, yra maitinimo laikas. Kai maistas paruoštas, turime karštą maistą paruošti. Jei kiekvieną porciją kiekvienam sversime – atšals maistas. Tada jie dėl to rašys skundus, kad jiems buvo patiektas šaltas maistas, – tvirtino Z. Kunca. – Vienam deda, kitas mato, kad gerai, bet ir jam turi sverti.“
Z. Kuncos teigimu, konfliktas kilo po to, kai nuteistieji pradėjo grasinti maisto dalintojui. „Sakė, kad jei tu dar kartą ateisi į čia, mes tave apipilsime karštu vandeniu arba koše. Tai buvo priimtas sprendimas, kad jų, nepaklusniųjų būrelį, reikia paskirstyti į kameras. Paskirstyti su kitais nuteistaisiais, kurie yra ramesni ir tokių problemų nekelia. Jie buvo nepatenkinti“, – kalbėjo direktoriaus pavaduotojas.
Marijampolės direktoriaus pavaduotojo teigimu, prieš nepaklusniausius buvo panaudotos drausminės priemonės. „Berods prieš keturis buvo panaudoti antrankiai, o prieš vieną nuteistąjį – tazeris (elektrošokas – DELFI), – įvardijo Z. Kunca, tačiau pasidomėjus, kodėl tuomet nuteistasis D. J. skaičiuoja ant kūno likusias mėlynes, pridūrė. – Visą laiką, jei specialios priemonės buvo panaudotos, apžiūri medikas.“
Neslepia – nuteistieji žaloja save
Nuteistojo D. J. mama taip pat tvirtino, kad nuteistieji kaip protesto priemonę naudoja savęs žalojimą. Būtent du iš jų, anot pavaduotojo, ir atsidūrė ligoninėje po kilusio konflikto.
„Vienas sau dilbį įsipjovė, o kitas – į kaklą“, – įvardijo Z. Kunca.
Pasidomėjus, kodėl jie žalojo patys save, atsakė: „Toks palaikymas“.
„Ne dėl maisto, čia daugiau dėl to, kad tuos nuteistuosius išvedė į kitas kameras, – teigė pavaduotojas. – Jeigu kažkokį pažeidėją sulaikai ar uždarai, tai tie pažįstami, draugai, solidarizuojasi jį palaikyti kažkokiais veiksmais: kameras barškina, pjaustosi ar kažkokių kitų veiksmų imasi, kad palaikytų nuteistąjį.“
Z. Kunca įvardijo, kad dirba jau beveik tris dešimtmečius, todėl yra matęs įvairių „palaikymo akcijų“. „Anksčiau net ir mėsos išsipjaudavo, prieš kokia penkiolika-dvidešimt metų. Paskui ta banga praėjo, niekas nesižalojo savęs. Vėliau vėl kažkas užėjo. Tokiomis bangomis“, – teigė pataisos namų direktoriaus pavaduotojas
70 eurų – tikrai mažai
Drausmės būryje esantys nuteistieji gali per mėnesį parduotuvėje išleisti vos 70 eurų. Tai patvirtino ir pataisos namų atstovas.
„Pinigai ribojami, – patvirtino Z. Kunca. – Pinigai skirti papildomai prie to, ką skiria nuteistajam valgyti. Gali papildomai nusipirkti vaisių, mėsos gaminių, arbatos, kavos. Kažko papildomo prie to, ąk mes jiems duodame.“
Z. Kunca tvirtino nemanantis, kad už 70 eurų būtų galima prasimaitinti visą mėnesį.
O ar antkainiai iš tiesų tokie dideli? „Antkainius užsikėlę, bet neviršija leistinos normos, – kalbėjo Z. Kunca. – Darome patikras ir jei ūkio skyrius mato, kad kažkuri prekė per brangi, prašo, kad sumažintų. Lyginame prekių kainas su kitų parduotuvių.“