Neeilinė situacija
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė DELFI pasakojo apie tiek daug aistrų Seime keliančią V. Pranckiečio atstatydinimo procedūrą. Seimo Statutas nurodo, kad ji turi gauti iniciatorių raštą su išvardintais nepasitikėjimo argumentais. Tik gavusi raštą, jau kitame Seimo posėdyje klausimas turi būti įtrauktas į darbotvarkę.
„Iki šios minutės aš nesu nieko gavusi“, – DELFI trečiadienį sakė R. Baškienė.
Ji priminė, kad visa atstatydinimo procedūra turėtų užtrukti vieną dieną – ją įvyktų tiek pateikimas, tiek diskusijos, tiek ir slaptas balsavimas. Jam pavykus, kad ir tą pačią dieną, Seimą gali pasiekti naujo Seimo vadovo kandidatūros teikimas.
R. Baškienė teigė, kad Seimo statutas nenurodo, kiek kartų gali būti teikiama naujojo Seimo pirmininko kandidatūra.
„Gali tą pačią dieną, kitame posėdyje, gali kartoti procedūras ir Statutas nenumato kiek kartų gali kartoti to paties asmens kandidatūrą, galbūt siūlyti kitą. O Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas, jo funkcija ir yra nesant Seimo vadovui, jį pavaduoti“, – sakė R. Baškienė, pridurdama, kad „kelias dienas, ar kelias valandas“ Seimo pirmininką pavaduotų ji pati.
Paklausta, ar gali atsitikti taip, kad atstatydinus V. Pranckietį, bet nepatvirtinus naujo kandidato į šį postą, pareigas gali tekti eiti jai pačiai, R. Baškienė tikėjosi, kad to neprireiks.
„Tokia situacija yra buvusi Lietuvos parlamente, kai Česlovas Juršėnas buvo pavaduojantis Seimo pirmininkas. Tai nėra lengva pozicija, gal mums to nereikės. Bet kiekvienas suprantame, kad jeigu atsitinka kažkokios nenumatytos aplinkybės, privalome prisiimti atsakomybę ir dirbti. Bet aš tikrai tikiuosi, kad „socdarbiečiai“, ar G. Kirkilas, ar kažkas kitas, manau, kad už juos bus subalsuota. O jei ne, žiūrėsime ir ieškosime sprendimo“, – situaciją, kuri gali susiklostyti vertino R. Baškienė.
Postą siūlė ir jai, bet dėl žinių trūkumo nesutiko
R. Baškienė prisimena, kad šio Seimo kadencijos pradžioje jai taip pat buvo siūlytas Seimo pirmininko postas. Tačiau ji tuomet jo atsisakė.
„Bet aš tada atsisakiau šitos pozicijos. Ir įvardijau to priežastį – negebu gerai kalbėti anglų kalba. Manau, kad Seimo pirmininkas privalo puikiai kalbėti angliškai. Ir šitą priežastį tiesiog įvardijau kaip esminę, manydama, kad ne tik vertėjai turėtų vaikščioti šalia, bet žmogus turėtų laisvai kalbėti, kalbu vokiškai, bet to nepakanka“, – senus įvykius prisiminė ji.
Paklausta, ar jos atsakymas pasikeistų, jei šį klausimą išgirstų dar kartą, R. Baškienė pasakė „žemaitišką ne“.
„Aš esu žemaitė ir jeigu jau vieną kartą pasakiau, kad „ne“, tai reiškia „ne“. Antras dalykas, tai yra koalicinė sutartis ir aš ją gerbiu“, – kalbėjo parlamentarė.
Ji apgailestavo, kad Seimo dėmesys krypsta būtent į šias postų dalybas. O tai, anot R. Baškienės, trukdo normaliam ir efektyviam Seimo darbui.
„Reikia visą savo energiją nukreipti į darbą, laukia valstybės biudžetas, šitiek įstatymų. Nuoširdžiai pasakysiu, skauda širdį, kad mes kartais esame priverti gaišti laiką ir spręsti tokius klausimus – kas pirmininkas, kas pavaduotojas. Taip atimamas laikas iš posėdžių. Tikrai dar šiandien mes pajėgiame ir visus įstatymus sėkmingai priimti ir rengtis valstybės biudžeto pateikimui, darbas vyksta. Bet mes savo vidinę energiją išbalansuojame“, – DELFI sakė R. Baškienė.
„O dar, kiek čia tos kadencijos šio Seimo beliko“, – sakė ji.
Rezultatą prognozuoti bijojo
R. Baškienė nesiryžo prognozuoti, ar balsavimas dėl Seimo pirmininko V. Pranckiečio atstatydinimo gali nepavykti.
„Žinote, man sunku pasakyti už kiekvieną, nes tai yra slaptas balsavimas. Kiekvienas pats sau atsakys į klausimą, kaip reikia pasielgti, nes Seimo procedūra numato ne tik iniciatorių pateikimą ir argumentus, bet turi būti motyvuotas dokumentas pateiktas. Ir tada rengiama bendroji diskusija, kurios metu vėl kolegos girdės argumentus. Čia jau kiekvienas apsispręs“, – DELFI sakė R. Baškienė.
„Šiandien aš tikrai negalėčiau pasakyti, toks skaičius, ar kitoks (balsuos, aut. p.). Abejojančių yra, bet ar liks abejojančių po diskusijos, aš tikrai nežinau“, – kalbėjo valstietė.
Ji priminė ir apie dar vieną Seimo Statuto straipsnį, kuris nurodo, kad jei balsavimas dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku nepavyks, jį teks kartoti jau tik pavasarį.
„Jei Seimo pirmininkas nėra atstatydintas, tai pakartojimas procedūros gali būti tik kitoje Seimo sesijoje, ir tai būtų tikrai neeilinė situacija“ , – sakė politikė.
Koalicinės sutarties nepakanka
DELFI R. Baškienės paklausus, ar iniciatorių dokumente kaip argumentas nepasitikėjimui gali būti įvardintas koalicijos sutarties nevykdymas, politikė teigė, kad to nepakanka.
„Statutas numato, čia ne „nori-nenori“ principas. Nepasitikėjimo pareiškimas įteikiamas pirmajam Seimo pirmininkui pavaduotojui nurodant motyvus. (Koalicinė sutartis, aut. p.) galėtų būti vienas iš argumentų. Bet nepasitikėti žmogumi, vien dėl to, kad susidarė koalicinė sutartis, tai yra rimtas pagrindas, bet aš manau, kad turi būti ir kiti pagrindai“, – teigė ji.
R. Baškienė DELFI pasakojo, kad ir pati dažnai klausinėja iniciatorių, prašydama atsakyti, kada šis klausimas bus keliamas.
„Galvojome, kad tai bus šį ketvirtadienį, tačiau to vakar nebuvo pateikta, tai to nebus. Mes nežinomybėje, kitą savaitę nevyks Seimo posėdžiai, tai gal gali būti spalio 10 dieną, jei spalio 9 dieną pateiks dokumentus. Nežinau, laukiame. Tai nėra gerai, tai turėtų greičiau išsispręsti, vienaip, ar kitaip“, – DELFI kalbėjo R. Baškienė.
Kaltina vengiant atsakyti į klausimus
LVŽS atstovė Agnė Širinskienė trečiadienį išplatino pranešimą spaudai, kuriame Seimo pirmininką V. Pranckietį kaltino tuo, kad jis vengia atsakyti į Seimo laikinosios komisijos klausimus. A. Širinskienė yra šios komisijos pirmininkė, komisija tiria galimą įtaką politikams ir valstybės tarnautojams.
Šių metų vasarį ir kovą komisija nagrinėjo galimą poveikį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nariams, analizuotos VTEK pirmininko išrinkimo, VTEK darbuotojo Mindaugo Siaurio atleidimo aplinkybės. Tyrimas pradėtas, kai buvo išviešinti VTEK narių pokalbio įrašai, kuriuose jie aptarinėja patirtą atskirų pareigūnų, tarp jų – galimai ir Seimo Pirmininko, spaudimą atleisti M. Siaurį iš užimamų pareigų.
„Komisijos posėdžio metu liudijęs Viktoras Pranckietis painiojosi parodymuose, jie nesutapo su aplinkybėmis, kurias jis pats buvo nurodęs anksčiau. V. Pranckiečio pasisakymai prieštaravo ir kitų asmenų, liudijusių komisijai, parodymams“, – pranešime cituojama valstietė.
Dėl šios priežasties buvo sutarta, kad į dalį klausimų jis atsakys raštu, tačiau atsakymų iki šiol, praėjus daugiau kaip pusei metų, nesulaukta.
V. Pranckiečio vardas figūruoja ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrime dėl parlamentarės Irinos Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais. Įtariama, kad V. Pranckietis informaciją apie parlamentarę žinojo, tačiau atitinkamų veiksmų nesiėmė.