„Spektaklis tęsiasi, kaip buvo pažeidimas, taip tebėra, tik jis yra gilinamas“, – antradienį BNS sakė R. Paksas.
Seimas po pateikimo pritarė Konstitucijos 74 straipsnio pataisai, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po dešimties metų.
Toks asmuo negalėtų būti renkamas prezidentu, taip pat negalėtų eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia susijusi su konstitucinės priesaikos davimu.
„Užuot ištaisę vieną pažeidimą, jie daro dar vieną“, – kalbėjo R. Paksas.
„EŽTT aiškiai sako ne apie Seimo rinkimus, tik straipsnis yra pagal kurį kreiptasi (apie Seimo rinkimus – BNS), teismas kalba apie laisvus rinkimus, apie žmogaus teisę balsuoti ir būti renkamam“, – tvirtino jis.
Buvęs politikas apgailestavo, kad parlamentarai stengiasi ne ištaisyti Strasbūro teismo nustatytą pažeidimą, o tik išvengti gresiančios baudos.
R. Paksas atkreipė dėmesį, kad būtent gresiančia bauda argumentuota Seime pateikiant naują Konstitucijos pataisos projektą.
Jis priminė, kad 2011 metais Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetas jo byloje yra konstatavęs žmogaus teisių pažeidimą ir nurodęs per 180 dienų jį ištaisyti.
„Iki šiol nieko nepadaryta, o Seimas priima sprendimą neleisti laisvuose rinkimuose dalyvauti. Kaip tada mūsų atstovai, diplomatai kalbės Jungtinių Tautų asamblėjoje ar tame pačiame komitete?“ – klausė buvęs politikas.
Anot jo, JT Žmogaus teisių komiteto sprendime net pažymėta, kad nepaisant to, kokia Konstitucija galioja ar kokia valdžia valdo, piliečių teisės negali būti nevykdomos.
„Jeigu kalbame apie mane, tai šimtą metų aš mačiau tą Seimo nario mandatą. Man rūpi, kad šita istorija nepasibaigtų neteisingai. Anksčiau ar vėliau prieisime iki to, kad ne tik prezidento rinkimus, bet ir apkaltą reikės peržiūrėti, (...) reikės tą reabilitacijos procesą pradėti. Nežinau, kada tai bus, ar po mano mirties, ar dar toliau, bet tai reikės padaryti“, – sakė R. Paksas.
Strasbūro teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.
Seime jau keliskart yra pritrūkę balsų priimti pataisai, kuri leistų R. Paksui kandidatuoti. Pastarasis projektas, beveik prieš metus nesurinkęs reikiamų 94 balsų per priėmimą, būtų leidęs R. Paksui kandidatuoti ne tik į Seimą, bet ir į prezidentus.
R. Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metais, nuo tada jis negali būti renkamas šalies vadovu ir Seimo nariu.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot jo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.