Teismas nutarė, kad statybos neteisėtos

Šių metų gegužės 9 d. LAT nutartyje teigiama, kad statybos leidimas daugiabučiam namui D. Poškos g. 18, Vilniuje, negalėjo būti išduotas.

Tiesa, viešojo intereso gynėjai tokiu teismo sprendimu pagrindo džiaugtis neturi. Aukščiausiasis teismas, nors ir nusprendė, kad statybos neteisėtos, teisę spręsti, ar reiks griauti nelegalų namą, paliko žemiausios instancijos apylinkės teismui, kuris jau buvo nusprendęs, kad statybos vyksta legaliai. Vilniaus miesto apylinkės teismas jau buvo nusprendęs, kad statytojai šiuo atveju yra teisūs ir atmetė prokurorų ieškinį. Taip pat apylinkės teismas teigė, kad nėra pagrindo naikinti statybos leidimo.

Viešąjį interesą gynęs Vilniaus apygardos prokuroras prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2014 m. metų lapkričio 18 dieną Vilniaus miesto savivaldybės išduotą statybos leidimą. Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija tenkino šį prašymą.

Šiuo metu teismo neteisėtu pripažintą statinį valdo UAB „P18”. Ši įmonė anksčiau buvo sudariusi susitarimą su Lietuvos edukologijos universitetu. Juo remiantis, universitetas, šiuo metu prisijungęs prie Vytauto didžiojo universiteto, „P18” perdavė 307,44 kv. žemės sklypą. Daugiabučio statytojai šiame sklype buvo suplanavę įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.

Tačiau LAT teisėjų kolegija „P18” tokį susitarimą pripažino niekiniu ir negaliojančiu. Be to, teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 18 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą.

Taip pat teismo nutartyje teigiama, kad daugiabutį statyti pradėjusi įmonė negalėjo nuomos pagrindu naudoti visą valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje pradėjo daugiabučio statybas. Dėl to, anot teisėjų, savivaldybė negalėjo išduoti statybos leidimo.

„Teisėjų kolegija, remdamasi šiais argumentais, konstatuoja, kad ginčo statybą leidžiantis dokumentas, kuriuo UAB „P18“ leista ginčo valstybinės žemės sklypo teritorijoje statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, buvo neteisėtai išduotas“, – rašoma nutartyje.

Ar namą reikės griauti, spręs apylinkės teismas

Tačiau sprendimo, ar tenkinti prokuroro reikalavimą nugriauti nebaigtą statyti daugiabutį, LAT nepriėmė. Šį klausimą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kurio sprendimas anksčiau statytojui buvo palankus.

„Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis ieškinio reikalavimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, pirmiausia privalo išsiaiškinti, ar neteisėta statyba gali būti įteisinta ir jos padariniai gali būti pašalinti kitomis, t.y. mažiau statytojos teises varžančiomis, priemonėmis", - teigiama nutartyje.

Ir tai dar ne viskas, ką turės išsiaiškinti apylinkės teismas.

Teisėjų kolegija (…) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis ieškinio reikalavimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, taip pat turi išsiaiškinti, kas Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo prasme yra atsakingas (atsakingi) už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą”, - dėstoma nutartyje.

Nutarta parduoti

Registrų centro duomenimis, sklypas, ant kurio stovi nebaigtas statyti daugiabutis, priklauso valstybei. Tiesa, tame pačiame sklype stovi ir senas bendrabutis. Šiais metais bendrabutį perėmė Turto bankas.

Panašu, kad valstybės įmonė Turto bankas jau yra priėmusi sprendimą bendrabutį parduoti. DELFI banko internetinėje svetainėje prie kategorijos „Bus parduodama” rado informaciją apie šį objektą. Skelbime nurodoma, kad preliminarias sklypo ribas galima sužinoti interneto svetainėje Regia.lt.

Atsivertus Regia.lt žemėlapį matyti, kad dideliame sklype stovi du statiniai – pradėtas statyti daugiabutis ir prie pat gatvės esantis bendrabutis.Tačiau apie nelegalų namą ir šiuo metu vykstantį teismo procesą skelbime neužsimenama.

Kyla klausimas, kaip galėtų būti parduodamas sklypas, dėl kurio sklypo šiuo metu vyksta teisminis ginčas? Ar tai reiškia, kad ant naujojo savininko žemės liktų stovėti teismo neteisėtu pripažintas daugiabutis?

Šiuos klausimus uždavėme Turto bankui. Tačiau prie jų dar sugrįšime.


Prokuroras turi 6 reikalavimus

DELFI išsiaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas jau pradėjo bylą dėl statinio D. Poškos g. 18. „Byla jau atkeliavusi pas mus, bylos nr.e2-20636-863/2019. Paskirtas parengiamasis posėdis, kuris vyks spalio 4 d. 9 val.”, - informavo teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Anot jos, byloje ieškovas yra Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras. Atsakovai keli: Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „P18", Turto bankas, VšĮ Vytauto Didžiojo universitetas.

Taip pat pasidomėjome, kokios pozicijos byloje laikosi prokuroras. Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė nurodė, kad prokuroras turi 6 reikalavimus:

„1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo D. Poškos g. 18, Vilniaus mieste, suformavimo ir įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre“;
2. Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 17n, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Valstybės turto fondo (jos teisių perėmėja – valstybės įmonė Turto bankas), ir atsakovo dėl 0,0621 ha ploto žemės sklypo dalies nuomos;
3. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2012 m. liepos 17 d. susitarimą dėl 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 17n pakeitimo;
4. Pripažinti negaliojančiu ab initio 2013 m. lapkričio 20 d. susitarimą dėl 2012 m. liepos 17 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 17n pakeitimo;
5. Įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;
6. Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo 17 900 Eur žalos atlyginimą”, - informavo Generalinės prokuratūros atstovė.

Taip pat ji trumpai apibūdino bylos esmę: „Išnuomojant atsakovui valstybinės žemės sklypo, esančio adresu D. Poškos g. 18 dalį ir išduodant statybą leidžiantį dokumentą, kuriuo buvo leista statyti šiuo metu ten nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, nebuvo įvertinta aplinkybė, kad šiame žemės sklype stovėjo valstybei priklausantis gyvenamasis namas, kurį atsakovas neteisėtai nugriovė.”


Nacionalinė žemės tarnyba sklypo neformuos

Nacionalinės žemės tarnybos atstovas Andrius Gelžinis DELFI teigė, kad Turto bankas negalės parduoti bendrabučio, kol nebus suformuotas žemės sklypas. „Turto bankas, kaip matome iš pateiktos informacijos, parduoda savo patikėjimo teise valdomą statinį – bendrabutį, esantį žemės sklype D. Poškos g. 18. Bendrabučiui eksploatuoti turi būti skirtas žemės sklypas ar jo dalis, kuri turėtų būti perduota valdyti Turto bankui, kaip bendrabučio savininkui”, - teigė A. Gelžinis.

Kol žemės sklypo dalis nebus perduota Turto bankui, šis negali parduoti dabar jam priklausančio bendrabučio. Tačiau NŽT atstovas laikosi pozicijos, kad Turto bankas gali neskubėti pardavinėti bendrabučio.

Anot A. Gelžinio, kol nebus pasibaigę teismo procesai dėl tame pačiame sklype esančio nelegaliu teismo pripažinto daugiabučio, NŽT naujo sklypo bendrabučiui neformuos. O tai reiškia, kad kol nebus teismo sprendimo – apie pardavimą negalima kalbėti.

„Pažymime, kad žemės sklype be bendrabučio yra įregistruotas ir kitas statinys – gyvenamasis namas, dėl kurio statybos teisėtumo šiuo metu vyksta teisminiai procesai. Todėl kol nebus galutinio teismo sprendimo dėl ginčijamo gyvenamojo namo, skirti žemės sklypą ar jo dalį bendrabučiui eksploatuoti nebūtų teisinės galimybės”, - aiškino A. Gelžinis.

Turto bankas ginasi nieko neparduodąs

DELFI Turto banko paklausė, kodėl nutarta pradėti pardavimo procedūras to objekto, dėl kurio šiuo metu vyksta teismo procesas. Taip pat klausėme, ar priimtas sprendimas parduoti visą sklypą, ant kurio stovi ir teismo nelegaliu pripažintas statinys.


Turto banko atstovas Tomas Bagdonas aiškino, kad neteisingai suprastas banko internete paskelbtas skelbimas. Anot jo, kol kas turtas dar nėra parduodamas: „Bendrabutis su žemės sklypu šiuo metu nėra parduodamas – jis yra įtrauktas į valstybės turto parduodamo sąrašą, tačiau šiuo metu nėra pardavinėjamas. Nuoroda, kurią pateikėte, rodo būsimą turto panaudojimo būdą (parduodamo turto sąrašas), o ne pardavimo stadiją (nepaskelbtas aukcionas).”

Ir čia pat T. Bagdonas pasiūlė nuskelti į 2000-osius, kuomet prasidėjo šio daugiabučio istorija: „Kad suprasti visą situaciją, reikėtų nusikelti į 2000 m. Tuomet VĮ Valstybės turto fondas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus fiziniam asmeniui pardavė 42,02 kv. m ploto garažą, esantį Vilniuje, D. Poškos g. 18. Šis garažas 2007 metais buvo rekonstruotas į kūrybines dirbtuves ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas nustatė, kad kūrybinės dirbtuvės yra tinkamos naudoti. Šios dirbtuvės 2012 m. kovo mėn. buvo perleistos UAB „P18“ nuosavybėn.

2011 m. rugpjūtį Nacionalinė žemės tarnyba nustatė žemės sklypo dalis, reikalingas jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti: bendrabučiui (priklauso valstybei) – 1474 kv. m, kūrybinėms dirbtuvėms (privati nuosavybė) – 621 kv. m. Lietuvos valstybė 2011 m. rugsėjo mėnesį valstybinės žemės nuomos sutartimi 46 metams išnuomojo fiziniam asmeniui 0,0621 ha ploto žemės sklypo dalį, priskirtą kūrybinėms dirbtuvėms. 2012 m. liepą žemės sklypo nuomininke tapo dirbtuvių savininkė UAB „P18“.

Valstybei priklausančiu bendrabučiu ir jam priskirta sklypo dalimi panaudos teise naudojosi Lietuvos edukologijos universitetas. Jis sudarė susitarimą su UAB „P18“, kad bendrovė gali naudotis 307,44 kv. m žemės sklypo dalimi, kaip automobilių stovėjimo aikštele.

Minėtai bendrovei Vilniaus miesto savivaldybė 2014 m. lapkritį išdavė statybos leidimą, kuriuo sklype leista statyti gyvenamosios paskirties statinį. Lietuvos Aukščiausias Teismas šių metų gegužės mėnesį nutartimi pripažino, kad statybos leidimas negalėjo būti išduotas.

Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi grąžinta į pirmą instanciją), kuria Vilniaus apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, ginčija Nacionalinės žemės tarnybos įsakymą dėl žemės sklypo suformavimo, dalį sutarčių dėl sklypo nuomos. Tarp reikalavimų yra įtrauktas ir įpareigojimas statytojui savo lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę bei atlyginti žalą valstybei. Dėl detalių reikėtų kreiptis arba į Vilniaus apygardos prokuratūrą, arba į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Turto bankas bendrabutį su jam priklausančia žemės sklypo dalimi iš Vytauto Didžiojo universiteto, kaip Lietuvos edukologijos universiteto teisių ir turto paveldėtojo, perėmė šių metų gegužės pabaigoje.”