Svarbu ir įdomu tai, kad turto deklaracijose pačių politikų nurodomi skaičiai dažnai prasilenkia su jų verte dabartinėmis rinkos sąlygomis. Paprastai politikai pateikia gerokai mažesnę savo valdomų įmonių vertę. Dėl šios priežasties portalas DELFI ir žurnalas „Reitingai“ pasitelkė į pagalbą finansų analitikus, kurie paskaičiavo politikų ar jų sutuoktinių valdomų įmonių vertę dabartinėmis rinkos sąlygomis pagal 2018 metų finansines ataskaitas, pateiktas „Registrų centrui“. Tais atvejais, kai įmonė iki liepos 25 dienos dar nebuvo pateikusi ataskaitų „Registrų centrui“, skaičiavimams naudotos 2017 metų finansinės ataskaitos.

Apie patį tyrimą ir rezultatus laidoje „DELFI diena“ daugiau papasakojo DELFI žurnalistė Dalia Plikūnė.

„Mums, kaip žurnalistams, yra labai svarbu ir mes visada atsispiriame nuo tokio kertinio dalyko – viešasis interesas yra labai svarbu. Šiuo atveju viešasis interesas yra gana akivaizdus. Turtas yra vienas iš būdų įtakai koncentruotis vienose rankose, taip pat svarbu žinoti, kokius verslus valdo politikai tam, kad galėtume kaip sarginiai šunys, koks yra vienas iš žiniasklaidos vaidmenų, žiūrėti, ar niekur jų interesai neprasilenkia su įstatymais ir viešuoju bei privačiu interesu. Taip pat šie duomenys mums leidžia toliau diskutuoti, ar dabartinė turto deklaravimo sistema, kuria naudojasi politikai, yra pagrįsta, ar ji yra veikianti“, – laidoje sakė žurnalistė.

Gintaras Sarafinas

Dažnai politikų deklaruojami skaičiai skiriasi nuo analitikų surinktų duomenų.

DELFI tyrimo „Lietuvos turtingiausieji“ bendraautorė Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė sakė, kad politikams taip tiesiog patogiau.

„Dėl to, kad jiems tiesiog yra neprivalomas. Tokie yra reikalavimai. Jie gali nurodyti įsigijimo vertę“, – laidoje atsakė ji.

„Politikai savo atsakymuose paminėjo, kad jie neprivalo pateikti realios turto vertės, todėl jie pateikia steigimo vertę. Tas neatitikimas yra didžiulis“, – sakė Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė.

„Su žemės ir pastatais yra irgi tas pats. Jeigu deklaruota prieš 30 metų, tai tos senos vertės ir yra dabar“, – taip pat pridūrė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Dalia Plikūnė

Pasiteiravus D.Plikūnės, kaip sekėsi bendrauti su politikais, ji tikino, kad iš kai kurių atsakymų dar nesulaukė, o kai kurie atskambino labai greitai.

„Iš Visvaldo Matijošaičio atsakymo aš kol kas, deja, negavau. Kiek žinau, klaipėdietis politikas, verslininkas atostogauja, tai nežinau, kada sulauksiu atsakymo. Galiu paminėti, kad ponas Ramūnas Karbauskis atsakė labai greitai, nors aš visiems per atstovus siunčiau ir akcentavau, kad galima mūsų klausti apie tyrimo metodiką, kas tie finansininkai, kurie skaičiavo. Mes suprantame, kad yra sunku kalbėti apie skaičius, bet Ramūnas Karbauskis paskambino praktiškai iš karto, turbūt jis yra pripratęs, kad nuolatos domimės jo turtais. Buvo daug klausimų nuolat, bet R.Karbauskis paaiškino, kad jis deklaravo nominalias vertes, nes, jo nuomone, tai vienintelis objektyvus matas. Ponas Gabrielius Landsbergis atsakė raštu, taip pat ir ponios Landsbergienės atstovai“, – DELFI laidoje sakė politikos apžvalgininkė, žurnalistė D.Plikūnė.

Tuo tarpu G.Sarafino nuomone, daugelį metų mažesniuose miestuose tarsi susiformavo nejudinamos kunigaikštystės.

„Iš tikro, regionuose galima net atvirai sakyti, kad yra susiformavusios kunigaikštystės. Oligarchai ten gana ramiai klestėjo, kol niekas jų nematė ir nejudino, kaip jie ten gyvena. Dėkoju DELFI už tai, kad jūs visa tai viešinate“, – tikino G.Sarafinas.

Visą tyrimą galite skaityti čia.