Laidoje DELFI diena politikas apibendrino svarbiausias ES problemas, iššūkius ir nerimo ženklus, kuriuos jau dabar galima įžvelgti ir Lietuvoje. Taip pat A.Kubilius atsakė, ką mano apie Vakarų valstybių požiūrį į Rusiją ir sankcijas, bei kodėl Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimai apie Rusiją yra gana naivūs.
„Brexit“ sukeltas chaosas
Anot A.Kubiliaus, neteisinga būtų sakyti, kad ES nejuda į priekį. Tiesa, iššūkių yra, bet akivaizdu, kad šiuo metu vyksta ir teigiamų pokyčių.
„Yra dalykų, kur atskiros šalys bando pasiekti kažkokį savo tikslą, ne visada sąžiningai. Bet konkurencija yra natūralus dalykas, o sąžiningumo kartais pritrūksta. Yra dalykų geopolitikoje, kur Europos Sąjunga ir mes pasiekėme svarbų rezultatą, buvo priimta labai svarbi rezoliucija dėl Molotovo ir Ribentropo pakto vertinimo, istorijos perspektyvų. Europos Sąjunga iš tikrųjų, nors ir lėtai, bet juda į priekį“, – laidoje sakė A.Kubilius.
Kaip vieną iš svarbiausių dabar vykstančių procesų EP narys paminėjo „Brexit“ sukeltą chaosą. Anot jo, kaip baigsis „Brexit“, sunku prognozuoti.
„Vienas svarbus dalykas yra tas, kad „Brexit“ gal ir pažadino Europą, nes eurooptimistų arba remiančių Europos Sąjungą ženkliai padaugėjo. Antieuropinė populizmo banga jau atslūgsta, įgauna kitus pavidalus. Tam tikro nerimo, sveiko suvokimo ES atsirado daugiau. Pats Britanijos Brexit yra lemtas daugelio aplinkybių: ekonominių, socialinių, pabėgėlių bangos, bet kartu tai atspindys ir unikalios Britanijos istorijos. Iš globalios imperijos, kur saulė nenusileisdavo niekada, kaip jie sakydavo, virsmas į valstybę, Europos Sąjungos narę, virš kurios yra Briuselis. Manau, yra ganėtinai sunku mentaliteto prasme. Todėl „Brexit“ yra lemtas labiau Britanijos specifikos nei Europos Sąjungos kažkokių vidinių problemų. Kaip baigsis „Brexit“ – sunku prognozuoti“, – DELFI laidoje sakė politikas.
Nuo vienos krizės prie kitos
Pasiteiravus, ar politikas nemano, kad Europa šiuo metu yra labai nevieninga, jis tikino, kad būtent skirtingos tautybės ir šalys ES suteikia unikalumo.
„Turbūt Europa turėtų išlikti tokia pat, Europa auga skirtingų tautybų ir valstybių dermėje, niekas turbūt nenorėtų, kad nacionaliniai skirtumai išnyktų. Tai daro ES unikalia, jos negalima lyginti su JAV. Antras dalykas, ES vystosi nuosekliai stiprėdama, tik vystosi specifiškai“, – pabrėžė jis.
„Europos Sąjunga eina nuo vienos krizės prie kitos – buvo ekonominė, paskui pabėgėlių krizė. Kiekviena krizė priversdavo kurti naujus instrumentus, kaip išeiti iš krizių“, – taip pat pridūrė A.Kubilius.
Jis pabrėžė, kad svarbiausia dabar ieškoti vienijančių veiksnių.
„Manau, kad ir toliau matysime tokią natūralią Europos Sąjungos augimo tendenciją. Viena vertus, skirtumai liks, kita vertus, rasis naujų konsolidacijos instrumentų“, – DELFI laidoje svarstė A.Kubilius.
Gyvename lūžio metu
Vienas iš kebliausių Europos ir net pasaulio lyderius kamuojančių klausimų – sankcijos Rusijai. Daugelis nesutaria, ar jos turėtų švelnėti, ar priešingai.
„Aš manau, kad dabar mes gyvename tokiu lūžio metu. Galbūt labiausiai tai susiję su Prancūzijos prezidento Macrono pastangomis tapti tokiu neformaliu Europos Sąjungos lyderiu. Žinant, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel planuoja savo politinės veiklos pabaigą. Tai tie Macrono žodžiai, kad Rusija yra europietiška valstybė ir t.t., tai man jie sukėlė nerimo, bet tai taip pat atvėrė kelią diskusijai, kurios iki šiol Europos Sąjungoje labai trūko – diskusijos apie tai, kokia Vakarų pozicija turėtų būti Rusijos atžvilgiu. Šioje vietoje aš labai raginu Europos Sąjungą pasimokyti iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Kai Donaldas Trumpas pradėjo eiti savo pareigas, JAV administracija paskelbė nacionalinę savo gynybos strategiją ir pasakė labai aiškiai, kad Rusija ir Kinija yra dvi globalios grėsmės dėl skirtingų priežasčių, kurios gali sukelti grėsmę pasaulio saugumui“, – prisimena A.Kubilius.
Iššūkiai dėl Rusijos
Anot politiko, vienas svarbiausių klausimų, į kurį tikrai reikia rasti atsakymą – kaip toliau elgtis ir kokią bendrą politiką vystyti Rytų Europos šalims.
„Aš žinau, ko mes siekiame. Aš bandau apie tai kalbėti ir galbūt bus daugiau progų Parlamente. Jau dabar nemažai kalbame apie tai, kokia turėtų būti Rytų partnerystės politika. Tai siejame su tuo, kokios strategijos Rusijos atžvilgiu mes tikėtumėmės. Mes labai daug kalbame apie Rusiją kaip apie grėsmę. Tai yra teisinga ir reikia kalbėti apie NATO, JAV pajėgas, atgrasymą, bet mes labai mažai kalbame apie tai, kaip Vakarai galėtų padėti Rusijai transformuotis į normalesnę valstybę“, – mano A.Kubilius.
Laidoje A.Kubilius kai kuriuos Prancūzijos prezidento pareiškimus pavadino naiviais.
„Macronas bando investuoti į dialogą su Putinu, kas, mano nuomone, yra visiškai naivus veiksmas. Mes sakome, kad tai nepadės, bet ES investicijos į Ukrainos sėkmės sukūrimą, gali labai stipriai paveikti Rusijos eilinių žmonių nuomonę apie tai, kokiu keliu toliau Rusijai reiktų eiti. Tai turbūt užtruks ne vienerius ar dvejus metus, Putino valdymo metu tai turbūt ir neduos jokų rezultatų, bet jeigu ES ir Vakarai turėtų tokią strategiją, tai po tam tikro laiko, manau, tai turėtų labai stiprų poveikį. Ukrainos sėkmės faktorių ES jau dabar gali pradėti kurti“, – sakė jis.
Tiesa, kalbėdamas apie Rusiją A.Kubilius tikino manantis, kad švelninti sankcijas Rusijai būtų didžiulė klaida.
„Aš manau, kad tai būtų klaidingas žingsnis. Tai reikštų, kad Vakarai dovanoja arba atleidžia Putinui jo agresyvų elgesį. Žinant Putino tradicijas, kai Vakarai švelnina sankcijas, jis pradeda galvoti naują taikinį agresyviam elgesiui. Tai sankcijų švelninimu Vakarai nepadėtų Rusijai, o tik pakenktų, nes būtent dabartinės Putino administracijos agresyvus elgesys yra labiausiai kenkiantis veiksmas pačiai Rusijai“, – įsitikinęs EP narys.
Scenarijus dėl „Brexit“ – sunkiai nuspėjamas
O štai kalbėdamas apie „Brexit“ procesus, A.Kubilius tikino, kad EP šis klausimas užima svarbią vietą, tačiau šis chaosas tęsiasi taip ilgai, kad daugeliui tai pasidarė tiesiog gana įprasta.
„Pasiekti tam tikrą susitarimą tarp Europos Sąjungos ir premjero Boriso Johnsono, kuriam paskui pritartų dabartinis Parlamentas, aš kol kas nelabai matau galimybių. Bėda ta, kad procesas darosi toks, kad jis tampa baltu triukšmu – niekas jau nebekreipia pernelyg daug dėmesio. Mane tai pradeda neraminti, nes kol kas visas procesas atrodė tiek chaotiškas, kad buvo panašu, jog staiga gali įvykti Brexit be sutarties ir tai po to gali turėti sunkiai įsivaizduojamas pasekmes“, – kalbėjo A.Kubilius.
„Man teko kalbėtis su Olandijos politikais. Jie yra sunerimę, nes apie 50 proc. jų eksporto yra į Didžiąją Britaniją“, – taip pat pabrėžė politikas.
Žinoma, kaip pabrėžė A.Kubilius, daugelis dalykų, kurie gali nutikti būtent dėl „Brexit“, yra sunkiai nuspėjami.
„Pagal dėmesį Europos Parlamente jis nėra pagrindinis iššūkis. Jis jau yra tapęs kasdienybės dalimi, į kurią pradedi nebekreipti dėmesio. Žinoma, bangos, kurios gali kilti dėl „Brexit“, gali būti, bet jos nėra prognozuojamos.
Dabar pagrindinis iššūkis yra nauja komisija. Tam yra daugiausia dėmesio ir diskusijų. Visa Europa netrukus gyvens naujos komisijos tvirtinimu“, – įsitikinęs A.Kubilius.
Sunkumai ekonomikoje
Paklausus, kokie, jo manymu, didžiausi iššūkiai laukia Europos, politikos veteranu laikomas A.Kubilius sakė, kad vienas iš svarbiausiųjų – ekonomika.
„Žinoma, jeigu mes kalbame apie Europos ir komisijos iššūkius, tai didžiausias – ekonominiai dalykai. ES vis labiau atsilieka savo augimo dinamika nuo kitų šalių. Nerimo ženklų ir nerimo kalbų matosi vis labiau. Aišku, daug kalbų yra apie klimato kaitą, ko Lietuvoje mes galbūt nelabai matome ir girdime, bet ekonominės problemos gali tapti pačiomis svarbiausiomis“, – sakė A.Kubilius.
Tiesa, sunkių užduočių tikrai netrūksta ir pačioje Europos Komisijoje.
„Komisijoje yra nemažai iššūkių. Vienas didžiausių, kad iš visų kandidatų turbūt ar septyni ar aštuoni turi problemų su teisėsaugos tyrimais, korupcija, viešųjų lėšų neteisingais panaudojimais. Nemažai svarstoma, kaip reiktų elgtis. Nesinori komisjos, kur komisarai turėtų vaikščioti pas prokurorus“, – sakė jis.
Įvertino Sinkevičiaus vaidmenį
Laidoje jis taip pat įvertino ir Lietuvos deleguotą atstovą Virginijų Sinkevičių.
„Jis jaunas, dar neturėjo galimybių atsiskleisti. Jo pagrindinis iššūkis bus tas, kad jis gauna svarbų porfelį ir sritį, kurioje jis dar niekada nėra dirbęs. Tai yra gamtosauga ir okeanai, tai apima ir žuvininkystę, kai kurioms šalims tai yra pagrindinė veikla“, – sakė jis. „Kitas dalykas, jis yra matomas kaip vienintelis žaliųjų kandidatas. Tas Lietuvos žalumas ir Europos žalumas yra skirtingas. Man atrodo, kad tai gali jam sukelti didelių problemų“, – svarstė jis.
Mato sprecifinę bėdą
Kalbėdamas apie galimai į Lietuvą ir į Europą atslenkančią krizę, A.Kubilius tikino, kad kalbėti apie recesiją dar anksti.
„Aš negaliu spręsti dėl recesijos, nors pačiam teko du kartus būti premjeru ir būtent per krizes, tai pasaulis, deja, taip gyvena, kad kas dešimt metų, žvelgiant į tendencijas, ištinka krizė. Turėtume būti pasiruošę geriau, nei buvome anksčiau.
O dėl ko krizė galėtų kilti, sunku pasakyti, galbūt pinigų politikos keitimasis JAV ir Europoje gali įnešti tam tikrų pasidrebinimų“, – sakė A.Kubilius.
Jo teigimu, Lietuva taip pat visada turėtų būti pasiruošusi.
„Lietuva visada turėtų būti pasiruošusi, bet aš matau specifinę Lietuvos problemą. Apie tai ne vieną kartą jau kalbėjau, tai gali būti net ir visos Centrinės Europos problema. Man atrodo, kad ateiname į ilgalaikės stagnacijos laikotarpį, palyginus su tuo, kaip gyvenome penkiolika metų po įstojimo.
Žiūrint ir į kitų Europos šalių patirtį, kurios žymiai anksčiau įstojo, tai jos visos augo maždaug iki 85 proc. BVP vienam gyventojui. O vėliau sustodavo.
Tai gali lemti paprastą dalyką – kad atsiras mažiau gerų darbo vietų, kad vis tiek liks skirtumas tarp Lietuvos ir senovės Europos valstybių. Pagundų važiuoti ten ir kurti savo gyvenimą bus dar tikrai stiprių. Reikia padaryti, kad mūsų ekonomikos augimas nesustotų, reikia galvoti, kaip padaryti, kad nebūtų ilgalaikės stagnacijos“, – kalbėjo EP narys.