„Valstiečiai" jau parengė partijų susitarimo juodraštį

Nepaisant opozicijoje reiškiamo skepsio, „valstiečių" pirmininkas Ramūnas Karbauskis į iniciatyvą žvelgia optimistiškai. Nors savaitės pradžioje ministras pirmininkas Saulius Skvernelis išsiuntė kvietimą Seime atstovaujamų politinių partijų atstovams kartu parengti susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos, valdančiųjų lyderis teigia, kad vienas susitarimo dokumentas jau yra paruoštas.

R. Karbauskio teigimu, „valstiečiai" su malonumu priėmė Vyriausybės siūlymąsi tapti rengiamo dokumento kuratore ir teikia surašytus siekinius derybose dalyvausiančių šalių diskusijoms. „Mes patys dar anksčiau nei Vyriausybė pasakėm ir paruošėm savo susitarimo variantą ir jį pateikėm Vyriausybei. Bet mes su malonumu priėmėm Vyriausybės kvietimą būti proceso koordinatoriumi, nes iš tikrųjų tai pasiteisino, kai darėm susitarimą dėl krašto apsaugos – Vyriausybė moderavo", – kalbėjo R. Karbauskis. Pasak jo, parengtame dokumente, su kuriuo susipažino ir ELTA, surašyti reikalingiausi, „valstiečių" nuomone, siekiniai švietimo politikai.

„Mes projekte surašėme, kas, mūsų nuomone, būtų reikalinga (...). Kiek pavyks (susitarti. – ELTA), tiek pavyks. Mes ruošiame projektą – ir švietimo kokybė yra, ir visi kiti aspektai, ir integralumas viso proceso, ir vidurinio bei aukštojo mokslo, mokymosi namuose aspektai – visa tai yra projekte. Ir šis projektas, kurį mes pateikėme, galėtų pasitarnauti tam, kad iš tikrųjų ne prie balto lapo pradėtume šnekėtis, o prie konkretaus projekto, kuris galėtų būti pagrindas ir kurį galima braukyti, taisyti, bet vis tiek jau paruoštas kaip variantas būtų", – Eltai sakė R. Karbauskis.

Ramūnas Karbauskis


Visgi panašu, kad „valstiečių" paruoštame nacionalinio susitarimo dėl švietimo variante braukymo ir taisymo bus nemažai. Ne tik dėl to, kad teikiamame juodraštyje esama sunkiai suvokiamų sąvokų, kaip „teisinga visuomenė" ar „per švietimą siekti atskleisti prigimties galias", bet ir dėl to, kad projekte esama apskritai abstrakčių įsipareigojimų.

Dokumente deklaruojami siekiai tiesiog kelti kokybę iš esmės visose švietimo srityse, tačiau kokybės parametrus matuojantys įverčiai nėra pateikiami. Dokumento projekte mažai dėmesio skirta viešojoje erdvėje dažniausiai keliamoms problemoms ir jas sprendžiančioms strategijoms apibendrinti. Tad politikų ir ekspertų diskusijose dažnai minima mokyklų tinklo pertvarka ar aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo klausimai lieka nepaliesti. Diskusijų gali sukelti ir pasirinktas būdas įvertinti švietimo finansavimo klausimą.

Sutarties projekte deklaruojamas įsipareigojimas iki sutarties galiojimo pabaigos (2030 m.) pasiekti, kad viešosios išlaidos švietimui sudarytų 6 proc. BVP, tačiau ryškių bei aiškių akcentų siekti efektyvesnio švietimui skiriamų lėšų naudojimo, ką pažymi ir ekspertai, nėra.

Kritikuoja pasirinktą laiką nacionaliniam susitarimui

Liberalų lyderis skeptiškai vertino galimybę pasirašyti politinių partijų susitarimą dėl švietimo. Pasak jo, nors pati iniciatyva gera, visgi, įtarė liberalas, tikrieji tokio dokumento tikslai, ko gero, yra artėjantys rinkimai.

„Žinoma, tartis yra geriau, negu nesitarti ir vieniems valdantiesiems palikti daryti reformas, kurių jie nesugebėjo net įpusėti. Bet tikrieji tikslai – mes turime tą suprasti – yra prieš rinkimus rodyti ir demonstruoti, kaip mes stengiamės dėl pedagogų", – kalbėjo E. Gentvilas.

Eugenijus Gentvilas


„Mums toks įspūdis susidaro, kad apskritai čia vyksta tam tikras žaidimas – yra rodoma, kaip mes rūpinsimės švietimu, kai dar prieš nepilnus metus buvo siūloma su „Aro" pajėgomis išgainioti streikuojančius mokytojus. Ir štai dabar premjeras lenktyniauja su prezidentu, kas čia parodys didesnę valią aptarti švietimo problemas", – pabrėžė jis. Visgi liberalas išskyrė kai kurias gaires, kurios, jo nuomone, galėtų atsidurti nacionaliniame susitarime.

„Tai ir mokymasis visą gyvenimą, ir antros karjeros, antros specialybės įsigijimo galimybė, kad valstybė tai turėtų vertinti, ir universitetų nuosekli reforma, o ne tokia, kokia dabar, kuri, kaip matote, sustojo: nutrauktas Lietuvos sveikatos mokslų ir Lietuvos sporto universitetų jungimas ir atidėtas Romerio universiteto sujungimas su VGTU. Ne tokios reformos turi būti daromos", – kalbėjo E. Gentvilas, pridurdamas, kad liberalams derybose dėl susitarimo, ko gero, atstovaus Jonas Liesys.

Būgštavimų, kad susitarimą pasirašyti ketinama prieš rinkimus, turėjo ir valdančiosios „socialdarbiečių" partijos lyderis Gediminas Kirkilas.Jo teigimu, artėjantys Seimo rinkimai nėra pats geriausias laikas tokiems susitarimams.„Ne pats geriausias laikas susitarimams, tačiau bandyti reikia, pagaliau pati diskusija būtų naudinga", – teigė jis.

Politikas pridūrė, kad gairės, kurias „socialdarbiečiai" norėtų matyti nacionaliniame susitarime, jau yra reflektuotos susitarime dėl valdančiosios koalicijos. Jas, tikino G. Kirkilas, „socialdarbiečių" derybose deleguota Irena Šiaulienė sieks įtvirtinti ir partijų susitarime.

„Susitarimai yra jau toks dalykas, kad jame bus labai daug skirtingų nuostatų. Susitarti galima tik dėl pagrindinių principų, o tarp tokių galėtų būti nemokamos bakalauro studijos. Nemokamas bakalauro studijas garantuoja daugelis Vakarų šalių, todėl to pirmiausia reikėtų siekti. Toliau dėl universitetų jungimo... bent jau dėl jungimosi koncepcijos. Nors tai yra pradėta, visgi viskas eina labai lėtai, tad šioje srityje reikėtų susitarimo. Taip pat susitarimo reikėtų ir dėl mokyklų", – vardino G. Kirkilas.

Tuo tarpu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok gana pozityviai vertino susitarimo perspektyvas ir išskyrė poreikį didinti pedagogų profesijos prestižą.

„Tai yra pagrindinis dalykas, nes mes dabar didžiuosiuose miestuose jaučiame, kad nėra tų pedagogų, specialistų, ir čia darosi didžiulė problema. Nuo to kenčia mokymosi procesai. Su tuo yra susiję daug dalykų – ir atlyginimai, ir finansavimas, visa kita, bet susitarimas, manau, leis mums pasiekti tą stabilumą, ir čia bus labai svarbu ir profesijos patrauklumo didinimui", – kalbėjo LLRA-KŠS frakcijos seniūnė, pridurdama, kad jos atstovaujamos partijos vardu derėsis dabartinė sostinės vicemerė ir buvusi švietimo viceministrė Edita Tamošiunaitė.

Be savo partijos frakcijos likęs „tvarkiečių" lyderis Remigijus Žemaitaitis pagrindiniu dalyku, dėl kurio reikėtų politinėms jėgoms susitarti, laikė mokinių kokybės užtikrinimą ir universitetų tinklo optimizavimą.„Mano asmenine pozicija, Lietuvoje turėtų likti tik 3 universitetai. Visi kiti turi tapti kaip kolegijos ar aukštesnės institucijos. Mes turime tiesiai šviesiai pasakyti, nors mokinių skaičius mažėja, bet kažkodėl universitetai nesitraukia nė kiek", – Eltai sakė R. Žemaitaitis.

Konservatoriai ir socialdemokratai regi riziką paskęsti detalėse

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas teigė dvejopai vertinąs premjero iniciatyvą pasirašyti susitarimą dėl švietimo. Jo teigimu, viena vertus, idėja yra gera ir būtina, tačiau, antra vertus, tokių susitarimų patirtis liudija, kad kyla didelė rizika paskęsti detalėse. G. Paluckas teigė turįs būgštavimų dėl to, kad partijų susitarime nepavyks susitarti dėl kelių esminių siekinių.„Bijau, kad bus paskęsta, tokią praktiką jau turime. Dėl viešojo sektoriaus susitarimas buvo ir čia buvo paskęsta įvairiose technokratinėse smulkmenose", – kalbėjo G. Paluckas.

„Genialumas slypi paprastume, mes privalome susitarti dėl 4-5 pagrindinių principų. Jeigu bus geranoriškumas iš visų – tikrai įmanoma susitarti dėl 4-5 principų – visa kita yra techninės realizavimo detalės. Dėl jų galima paklysti, bet tai jau kitas etapas", – sakė socialdemokratas.G. Paluckas teigė, kad vykstančiuose derybose dėl nacionalinio susitarimo socialdemokratai kels privačių švietimo įstaigų finansavimo iš valstybės biudžeto klausimą.

„Kai kurios skirtys yra labai ryškios, tiek tarp politinių partijų, tiek tarp Vyriausybės pozicijos. Vienas iš jų yra privačių švietimo įstaigų finansavimas viešaisiais mokesčių mokėtojų pinigais. Mes apskritai dėl šio principo ruošiamės kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes manome, kad jis pažeidžia mokesčių mokėtojų principus ir sprendžia vos kelių žmonių problemas, kurie gali patys susimokėti už privatų švietimą. Tuo tarpu tokia situacija mažina prieinamumą ir kokybę absoliučiai visiems, kurie negali prisimokėti. Tai yra vienas iš punktų, dėl kurių dešinieji, ko gero, nesutiks, o ir valdantieji čia problemų taip pat nemato", – apibendrino G. Paluckas.

Panašius argumentus dėl būtinybės susitarti dėl kuo aiškesnių susitarimo gairių dėliojo ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

Gabrielius Landsbergis


„Aš manau, kad pirmiausia reikia susitarti dėl aprėpties – susitarti, dėl ko susitarsime ir tas turbūt leis patikrinti, ar yra gebėjimų tartis, dėl to, kad švietimas yra labai plati sritis. Galime pradėti tartis nuo finansavimo, mokyklų tinklo, pedagogų rengimo, švietimo kokybės ir taip toliau. Visi prie derybų stalo ateina su savo idėjomis ir savo matymu, tai mano pirmas pasiūlymas yra susitarti dėl to lauko, apie ką mes kalbamės", – kalbėjo G. Landsbergis, išskirdamas, kad, jo nuomone, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas pedagogų rengimui.

„Mano supratimu, pedagogų rengimas yra numeris vienas. Manau, kad dėl to įmanoma susitarti, kaip mes matome pedagogus, kaip prestižinę profesiją. Galima apie tai pakalbėti, numatyti finansavimą ir priemones, ir visą kitą", – sakė jis. Konservatoriaus nuomone, susitarti dėl mokyklų tinklo pertvarkos, ko gero, bus sunkiausia. „Mokyklų tinklas, žinau, kad tai, ko gero, viena aštriausių temų ir sudėtingiausių. Dėl to abejočiau, ar dėl jos galime susitarti – premjeras sako, kad reikia tą temą nagrinėti, Ramūnas Karbauskis neigia ir sako, kad dėl to tartis nesiruošia. Jau iškart aišku, kad raudonos linijos atsiranda", – apibendrino G. Landsbergis.

ELTA primena, kad ministras pirmininkas S. Skvernelis savaitės pradžioje išsiuntė kvietimą Seime atstovaujamų politinių partijų atstovams kartu parengti susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos. Seime atstovaujamos partijos raginamos iki rugsėjo 20 dienos deleguoti asmenį šio dokumento kūrimui.