DELFI primena, kad ketvirtadienį sveikatos apsaugos ministras A.Veryga feisbuke paskelbė, kad palaikydamas su onkologine liga susidūrusį premjerą Saulių Skvernelį, ir pats nusiskuto plaukus. Premjeras šią savaitę plaukus taip pat nusiskuto, apie savo diagnozę – limfomą, jis viešai paskelbė paskutinėmis rugpjūčio dienomis. Prakalbo ir apie atliekamą gydymą – chemoterapiją.
K. Masiulio pasisakymo feisbuke jau rasti nebeįmanoma. Tačiau į jį netrūksta ir reakcijų. Andrius Tapinas socialinėje erdvėje rašė, kad vieni kaip ir „buvo be vieno balkio, taip ir liks“.
„Plaukai vieniems ataugs, ligas kiti įveiks, o treti kaip buvo be vieno balkio, taip ir liks“, – į įrašą reagavo jis.
DELFI K. Masiulis sakė, kad yra komandiruotėje, todėl nelabai seka, kaip reaguojama į jo pasisakymą. Jis teigė, kad jam „koktus“ politikų bandymas gauti teigiamų taškų tokiose „pigiose situacijose“. Politikas sakė, kad kol kas argumentų atsiprašyti jis nemato, tačiau ir įrašo grąžinti į socialinę erdvę neplanuoja.
– Kodėl ištrynėte savo pasisakymą feisbuke?
– Spontaniškai parašiau ryte, nes nepritariu politikų pozavimui pagal skaudulius. Galiu jums priminti, kaip krūva politikų bepozuojant Garliavoje. Dabar turbūt nė vienas nenori to prisiminti.
– Tai jums šį konkretų atvejį A. Verygos elgesys priminė?
– Tada aš irgi rašiau, kad politikams ten nedera būti, ne politikų reikalas spręsti apie mergaitę, ką ji patyrė, ko ne. Aš tebesilaikau to principo, kad politikas turi kuo mažiau demonstruoti savo asmeninį gyvenimą, turi daugiau koncentruotis ir kalbėti apie tai, ką jis daro kaip politikas. O A. Veryga yra pats ministras, jis turi apie ką kalbėti, turi daug progų. Nereikia čia tokio demonstratyvumo. Čia toks mano principinis požiūris. (…) Gal aš iš tikro ten galėjau kažką įskaudinti.
– O ne per grubiai pasisakėte tame įraše?
– Pritariu, visados kalbėti mandagiau ir nuosaikiau yra geriau, čia jums tikrai galiu pritarti. Sau kaip priekaištą galiu pasakyti, kad jei būčiau pasakęs kažkaip nuosaikiau, gal tada būtų labiau ir suprantama, taikliau būtų. Visados perdėtas retorika nieko gero neduoda, sutinku.
– Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad jūs savo įrašą ištrynėte po to, kai jums tai liepė padaryti partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, ar tai tiesa?
– Ne, neturėjau jokio kontakto su partijos pirmininku, su dar kažkuo. Aš įsiklausyčiau į bet kurio žmogaus kritiką, man visai nesvarbu, ar čia partijos pirmininkas pasako, ar kažkas kitas. Dažnai per daug emocionaliai pašneku ir per daug stipriai. Tas man yra būdinga. Tai yra mano defektas ir aš jo norėčiau atsikratyti, bet man nesiseka.
– Jei įrašą ištrynėte, tai gal kokio atsiprašymo ši situacija prašosi?
– Norėčiau leisti sau pamąstyti, ar verta atsiprašyti. Jei kas man imtų ir paaiškintų, kodėl taip galima? Aš suprantu, kai taip elgiasi jaunimas, klasėje suserga klasiokas, ir daug klasiokų taip pasielgia. Tai yra be galo svarbu – jo vaizdas, įvaizdis, plaukai, suprantu. Bet tai yra į išorę nukreiptas dalykas, ne į sveikatą, ne į dar kažką. Čia irgi taip pat – į išorę nukreiptas dalykas. Aš politikas, aš žinau, kad politikai išnaudos savireklamai. Jei ministras prastai atrodo, jo reformos nekokios, A. Veryga neigiamos reputacijos politikas. Tai ima gauti teigiamų taškų per tokį pigų dalyką. Nukreipia dėmesį nuo savo nepadarytų blogų darbų ir gauna teigiamų balų. Man tokie žaidimai yra labai nesimpatiški. Pats šeimoje turiu sergantį tokia ligą žmogų. Bet ar matėte, kad aš taip daryčiau?
– Ne.
– Nu ir nedarau, nekalbu apie tai, nesiviešinu, nepozuoju, man yra koktu. Aš tai laikau nepriimtinu dalyku, į mano etikos rėmus tai netelpa. Ir jei aš su kažkuo padiskutavęs labiau gaučiau argumentų, kad gali būti, kad priimtina politikams taip elgtis. (…) Politika yra ringas, jame yra labai daug vaidybos. Aš čia įžvelgiu manipuliavimą.
– Jūs sakėte, kad įrašą spontaniškai pašalinote, gal ir grąžinsite jį į socialinę erdvę?
– Ne, negrąžinsiu, nes jūs man teisingai pasakėte, jame yra retorika netinkama. Pritariu šitam, kad retorika yra pasirinkta netinkamai, buvo galima pasakyti nuosaikiau.
– Bet žinutės esmės neatsisakote?
– Aš dėl to ir sakau, kad aš nematau argumentų, kodėl man reikėtų atsiprašyti. Jei aš žeminu žmogų nepelnytai, tikrai aš tada būčiau linkęs atsiprašyti.