Šių metų gynybos biudžete numatyta 948 mln. eurų. Praėjusių metų pabaigoje skaičiuota, kad tai sudarys 2,01 proc. BVP. Pagal praeitą savaitę atnaujintas ekonomikos augimo prognozes, šios sumos neužtektų pasiekti 2 procentų. Oficialūs NATO duomenys rodo, kad Lietuva 2 proc. rodiklio nepasiekė ir praėjusiais metais. Dauguma politinių partijų yra pasirašiusios susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP.
Lietuvai – signalai dėl įsipareigojimų
DELFI laidoje ministras sakė, kad Lietuva jau gauna aiškius signalus, kad mums labai svarbu įgyvendinti įsipareigojimus, kuriuos teoriškai turėjome įvykdyti jau anksčiau.
„Pats finansavimas yra reikalingas tam, kad būtų adekvatūs pajėgumai ir būtų modernizuojama bei stiprinama kariuomenė. Konkrečiai dėl šio sprendimo, tai siekiame įgyvendinti senus savo įsipareigojimus. Buvo bandymų tai padaryti praėjusiais metais, bet buvo apsirinkta su prognozėmis. Ekonomika augo greičiau negu EBPO prognozėse buvo prognozuota.
Šiuo metu mes buvome 3 mėnesius NATO klube, kuris pasiekęs 2 proc. Mes esame išbraukti iš jo, nesame tarp tų „gerųjų“. Mums pirmus dvejus metus atleidžia tam tikra matematika. Tie signalai yra labai aiškūs, kad mes turime vykdyti įsipareigojimus. Tuos, kuriuos teoriškai turėjome vykdyti nuo 2004 metų“, – DELFI laidoje sakė ministras R.Karoblis.
30 milijonų – ilgalaikiams tikslams
Anot jo, tie 30 milijonų būtų būtų panaudoti ilgalaikiams tikslams įgyvendinti.
„Mes turime ilgalaikius planus. Pagal krašto apsaugos sistemos plėtros programą, kuri yra patvirtina praėjusių metų gruodžio mėnesį, taip pat Vyriausybės patvirtinti personalo plėtros planai ir įsigijimų planai. Tai yra programa iki 2030 metų. Jeigu žiūrint konkrečiai, tai ta suma, atsižvelgiant į tai, kad mes ją gauname gruodžio mėnesį, mokėjimai būtų attlikti už „Boxer“ vilkus, taip pat tikimės dar šiemet pasirašyti susitarimą su JAV Vyriausybe dėl šarvuotų automobilių tiekimo. Tie pinigai būtų specifiškai skirti tiems tikslams. Kitais metais būtų korekcijų, bet pagal pirkimų ir įsigijimų prioritetus yra orientuojamasi“, – tikino R.Karoblis.
Ministras tikisi, kad tikslus pavyks pasiekti, o to nepadarius galimos ir labai liūdnos pasekmės.
„Jeigu įvyktų taip, kad mes šiemet nepasiektume 2 proc., tai būtų, manau, tikrai blogai. Aš net sunkiai tai galiu įsivaizduoti. Tai klausimas ir mano krašto apsaugos ministro atsakomybės, nors aišku tai visos Vyriausybės klausimas, taip pat Finansų ministerija atsakinga“, – atsakė ministras. „Manau, kad tai būtina pasiekti ir jokių kitų opcijų neturime. (…) Žinoma, mes suprantame, kad augimo tempai gali būti skirtingi. Gali būti ir augimo tempas didesnis, natūralu, gali būti tam tikros recesijos, nesitikime, kad bus BVP kritimas, bet gal sulėtėjimas, bet mūsų tikslas tuos planus įgyvendinti.“, – taip pat pridūrė R.Karoblis.
Ambicingi planai
Kalbėdamas apie ateities tikslus, ministras pabrėžė ir ambicingus Lietuvos planus.
„Jeigu mes vykdysime savo planus pagal numatytą planą, dabartinius ir ateities, ir pasieksime 2,5 proc. 2030 metais ir jį išlaikysime, tai 2036 metais pasieksime tą patį efektą, jeigu būtume vykdę įsipareigojimus dėl 2 proc. nuo 2004 metų.
Kalbant apie ambicingus planus, tai tik dabar pradedame gauti šarvuotas pėsitininkų mašinas, vienas batalionas bus apginkluotas savaeigėmis haubicomis. Tikslas yra, kad iki 2023 metų, kad 2 batalionas atitiktų NATO standartus“, – DELFI tikino krašto apsaugos ministras.
Pasiteiravus, ar yra gauta kokių nors signalų ar klausimų dėl finansavimo iš partijų, ministras tikino, kad taip.
„Kartais diskusijų yra iš vienos partijos – iš socialdemokratų. Kartais yra keliami klausimai, bet mes turime suprasti, kad pajėgumai yra reikalingi“, – sakė ministras.
Baltijos šalis Rusija mato kaip taikinį
Nors trumpalaikėje perspektyvoje grėsmių nesimato, kaip sako ministras, negalime užmiršti Rusijos, kuri Baltijos regioną mato kaip taikinį.
„Didelė tikimybė, kad jeigu mes nieko nedarysime, taip ir gali atsitikti. Baltijos regionas yra tas regionas, kur būtų bandoma NATO vienybė. (…) Mes esame tas taikinys. Tikrai turi būti adekvačios atgrasymo priemonės, kad mūsų priešininkas neturėtų jokių idėjų lįsti pas mus, tiek turėtų būti stiprūs ir gynybiniai pajėgumai. Jeigu mes neinvestuosime į gynybą, joks sąjungininkas mums nepadės“, – aiškino ministras R.Karoblis.
„Aišku yra, kad Rusija stengiasi atgauti ankstesnę Sovietų sąjungos vietą pasaulinėje scenoje. Tai ji daro visur, tiek ir Sirijoje, pratybose.
Kol kas vienybė yra išlaikoma, bet jeigu būtų karinės priemonės, tai būtų bandoma būtent Baltijose regione“, – įsitikinęs ministras.
Pasiteiravus, kas nutiktų, jeigu Lietuva nepasiektų 2 proc., ministras tikino, kad tuomet galime sulaukti klausimų iš sąjungininkų.
„Jeigu nepasieksime 2 proc., tai tikrai pasekmės gali būti skaudžios. Natūralus klausimas iš jų pusės – o kas bus toliau ir kada jūs turėsite tuos adekvačius pajėgumus, kad jūs galėtumėte pagal bendrus planus užtikrinti blogiausiam atvejui gynybą ir adekvačiai prisidėti prie NATO vienybės“, – tikino jis.
Naujų laivų neįperkame
Anot ministro, nors ir galime įvardyti Lietuvos kariuomenės pajėgumus, tačiau būtina juos stiprinti. Ministro teigimu, yra dirbama, kad galėtume atremti galimes
„Mes dirbame, kad galėtume atremti visa tai. Būtent po Ukrainos įvykių ir susitikimas Velse buvo būtent apie tai, apie klasikinę grėsmę, kuri vėl atsiranda iš Rusijos. Po 2016 metų Varšuvos susitikimas, buvo kalbama apie konkrečias priemones. Dėl to atsirado ir NATO pastiprinimas čia. Iš pradžių 2014 metais JAV kuopos lygyje, o dabar turime batalioną, sustiprėjusios nuolatinės pratybos, norėtume greičiau, bet juda klausimas dėl oro gynybos sustiprinimo“, – atsakė ministras.
Taip pat svarstoma pirkti du minų paieškos laivus. Taryba taip pat pritarė, kad Lietuva tęstų dalyvavimą visose 11-oje karinių operacijų ir misijų 2020-2021 metais. J. V. Žuko teigimu, su JAV bus toliau konsultuojamasi, kaip Lietuva prisidės prie misijos „Įgimtas ryžtas“. Ši operacija nukreipta prieš „Islamo valstybės“ grupuotę Irake ir Sirijoje. Lietuvos kariai prisideda prie misijos Irake, tačiau Lietuva taip pat yra sulaukusi JAV prašymo atsiųsti karių į Siriją.
„Vienas dalykas, tai yra padėvėti laivai. Naujų mes neįperkame. Mes turėjome senus laivus ir po 20 metų eksploatacijos jie tiesiog degradavo ir šiuo metu negali būti naudojami. Dar nepriimtas sprendimas – vienas, ar du laivai.
Baltijos jūra yra strategiškai svarbi. Tai yra viena iš komunikacijos priemonių, kaip galėtų ateiti sąjungininkų kariai, pastiprinimas“, – laidoje „DELFI diena“ sakė R.Karoblis.
Skirtumai tarp prezidentų
Pasiteiravus, ar jau spėjo pajusti skirtumus tarp dabartinio prezidento ir buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės, ministras R.Karoblis tikino, kad tam tikri metodai skiriasi, o lyderystė išreiškiama kitaip.
„Anksčiau turėjau paramą iš prezidentės Dalios Grybauskaitės, dabar turiu iš prezidento G.Nausėdos. Man, kaip profesionaliam diplomatui, tapusiam ministru, vykdyti konkrečią funkciją vėl atsižvelgiant į pagal principus, kas gali tą sritį padengti sudėtingoms užduotims vykdyti, tai yra tikrai didžiulis įvertinimas. Ta parama tikrai buvo, o dirbant tikrai pasižiūrėjus į prezidentų metodus jie tikrai yra šiek tiek skirtingi. Yra skirtingai išreiškiama ta pati lyderystė“, – sakė ministras.
„Kalbant apie kariuomenės vadus, irgi yra tam tikri stiliaus skirtumai, bet galima įžvelgti ir tęstinumą“, – pridūrė politikas.
Įvardijo Achilo kulną
Žinoma, daugeliui gana aišku, kad Lietuvos gynyba turi ne vieną silpnąją pusę. Anot ministro, tie patys pajėgumai galėtų būti įvardyti kaip viena iš pagrindinių silpnybių.
„Achilo kulnas turbūt yra tie patys kariuomenės pajėgumai, kuriuos mes turime. Reikia juos išvystyti iki adekvataus lygio. (…) Jis yra neadekvatus esamai saugumo situacijai“, – laidoje sakė jis. „Tai trūkumas finansų šiuo metu yra 4 milijardai. Mes aišku nesakome, kad greitu laiku atstatysime, bet tai atsiliepia pajėgumams. Kitas dalykas, ginklai, tokie dalykai kaip pėstininkų mašinos, haubicos, jų parduotuvėje nėra. Yra pirkimo laikas, apmokymo kainos. Kariuomenės kūrimas yra ilgalaikis.
Kitas achilo kulnas – geografija. Ne tik tai, kad esame valstybė, dengiame NATO sieną, bet ir geografine-gynybine prasme Suvalkų koridorius ir panašūs dalykai. Tikrai turime su sąjungininkais dirbti būtent visais įmanomais lygmenimis“, – sakė R.Karoblis.
DELFI primena, kad VGT pirmadienį nesvarstė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymo metais ankstinti šauktinių amžių kviečiant į kariuomenę 18-23 metų jaunuolius, tačiau, anot J. V. Žuko, tai yra „visiškai protingas pasiūlymas“. R. Karoblis: kitąmet gynybai – 1 mlrd. eurų.
Įgyvendinant iki 2030-ųjų sudarytą kariuomenės įsigijimų planą, sutartį dėl 200 šarvuotų visureigių įsigijimo iš JAV ketinama sudaryti dar šiemet, galbūt iki spalio pabaigos. Anksčiau Lietuva nurodė, kad pirkimui ketina skirti 142 mln. eurų. Anot R. Karoblio, šiuo metu taip pat renkama informacija, kas galėtų pasiūlyti Lietuvos pageidaujamus sraigtasparnius – ieškant jų, bus vertinama ne tik kaina, bet ir kiek karių jie gali gabenti, kiek kainuos pilotų, inžinierių apmokymas.
Ministras pabrėžė, kad šiuo metu ministerija vykdo konkursą siekiant įsigyti paieškos ir gelbėjimo laivą – laimėtojas turėtų paaiškėti rudenį, visos procedūros būti baigtos iki 2022-ųjų. Tęsiant minų paieškos darbus Baltijos jūroje, ketinama atnaujinti jūrinę karinę techniką, 2022-2024 metais iš sąjungininkų įsigyjant nenaujus, bet modernesnius minininkus.