Seimo posėdyje svarstant šį nutarimą netrūko nei pykčių, nei kaltinimų.

Ir nors Seimo salėje buvo daug pasiūlymų šiam nutarimo projektui, Seimas visus atmetė, liko galioti NSGK pasiūlytas variantas.

Po bendro nutarimo projekto svarstymo Seimas jam pritarė: už balsavo 94, prieš 1, susilaikė 7 parlamentarai.

Seimas dar turės kartą dėl šio parlamentinio tyrimo, priėmimo stadijoje.

Kokybiško tyrimo nesitikėjo

Liberalas Eugenijus Gentvilas džiaugėsi, kad pataisytas projektas bent jau „neskamba absurdiškai“.

„Bet nerimą kelia kiti klausimai – kurie yra greta I. Rozovos situacijos tyrimo. Reikėtų koncentruotis į pagrindinius dalykus – nustatyti, ar Rusijos federacijos struktūros bando daryti įtaką, čia esmė“, – teigė jis.

Jis visgi abejojo, kad ši komisija atliks kokybiška darbą, o nutarimą vadino „kiaušiniene“.

Medžioklės sezonas

Į tribūną stojęs Mišriose Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys visą situaciją prilygino „medžioklės sezonui“.

„Ir tai, kad mes čia nuoširdžiai nutarsime vienas kitą pamedžioti, tai mums nėra svetima“, – kalbėjo parlamentaras P. Urbšys.

Jis teigė, kad sureagavimas į situaciją po Gruzijos parlamentaro laiško, galėjo būti iš paprasčiausias išskaičiavimas.

„Tas lauželis galėjo būti užkurtas konservatorių padedant Gruzijos parlamentarams, man tai akivaizdu“, – kalbėjo P. Urbšys,

Jis kritikavo ir dabartinį NSGK pirmininką Dainių Gaižauską, kuris šio tyrimo būdu bando suvedinėti asmenines sąskaitas.

„Kad būtų galima V. Prancietį, V. Bako, kaip sakoma, nudrožti, pagal visus statuto reikalavimus. Savotiškai išeitų taip, kad jums pakišo miną, jūs ant jos užlipote“, – į komiteto pirmininką kreipėsi P. Urbšys.

„Gerbiama I. Rozova, suprantu jūsų norą, vienaip ar kitaip įrodyti, kad jūs nesate Lietuvos priešai, bet jūsų koalicijos nori padaryti atvirkščiai. Man atrodo, kad jūs esate trąšos Karbauskio kultivuojamame lauke“, – savo kalbą baigė P. Urbšys.

Priminė ir Tomaševskį

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė, kad jaučia pareigą atsakyti į keletą klausimų.

„Aš labai džiaugiuosi, kad Sakartvelo nariai atkreipė mūsų dėmesį, nes mes būtume tai pražiūrėję. Aš nenoriu sužinoti, kad mūsų Seimo nariai dalyvauja priešiškų valstybių renginiuose, nukreiptuose prieš mūsų draugus“, – kalbėjo politikas.

DELFI primena, kad NSGK šią vasarą neeilinį komiteto posėdį kvietė būtent dėl Sakartvelo parlamentaro laiško, kuriame buvo rašoma apie I. Rozovos dalyvavimą klausimų keliančiame susitikime.

„Mes galime prieiti prie visiško absurdo, kai mes kviesime kitos šalies parlamento narį liudyti parlamente. Jei mes norime tapti pajuoką, jei yra tokių komiteto pirmininkų, kviečiu tai padaryti, bet tikiuosi, kad to nepadarysime“, – vylėsi jis.

G. Landsbergis teigė, kad tyrimas leis užduoti klausimus apie I. Rozovos ir Valdemaro Tomašveskio ryšius.
„I. Rozova dirbo V. Tomaševskio padėjėja, kai vyko jo susitikimai minimi VSD informacijoje, galėsi kalbėti apie tai, ir apie koalicijos sudarymą. Visus šituos dalykus galėsime išsiaiškinti“, – teigė jis.

„Mes prieisime prie esminio klausimo, ar su šia informaciją žinojo tie, kurie visai neseniai susidarė koaliciją su tais, kuriuos tirsime. Tada mes kalbėsime ne apie Seimo narių atsakomybę, bet apie Vyriausybės, joje dirba du šios partijos ministrai“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad tai gali turėti didelę įtaką visai šalies politikai.

Jei reikės, bus kviečiamas ir premjeras

NSGK pirmininkas D. Gaižauskas taip pat stojo į tribūną diskutuoti.

„Galiu garantuoti, kad tyrimas turėtų būti objektyvus ir nešališkas. Sakiau žiniasklaidai, kad jis bus maksimaliai viešas, visi posėdžiai bus vieši, kur nebus paslapčių. Tikrai nereikia nuogąstauti“, – sakė D. Gaižauskas.

Dainius Gaižauskas

„Gabrieliau, kviesime visus asmenis. Jei mes norime tyrimo, ateis ir premjeras, jis dar Seimo narys. Mes žiūrėsime į Seimą, kaip buvo manipuliuojama informacija“, – kalbėjo jis.

„Labai prašau nespekuliuoti opinija, kad čia norima susidoroti su V. Pranckiečiu, ar V. Baku, nėra to. Tyrimo metu mes stengsimės to išvengti“, – tvirtino NSGK vadovas.

Palaikyti negali

Opozicijos lyderis, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Julius Sabatauskas Seimo salėje sakė, kad projektas nuo pateikimo stadijos pasikeitė. Tačiau ir toliau patys komiteto nariai, tirs patys save.

„Dar vienas dalykas, gaunasi, kad pažeidžiamas teisinis principas, niekas negali būti teisėju savo byloje. (…) Čia gi bus komiteto nariai, aš bandau įsivaizduoti, kaip jie apklausinės ir atsakinės į klausimus“, – svarstė parlamentaras.

„Vien dėl to, kad šitaip būti negali, mes negalime pritarti“, – sakė jis, kalbėdamas frakcijos vardu.

Atsisakyta apkaltos

Komiteto pirmininko Dainiaus Gaižausko trečiadienį įregistruotame patobulintame nutarimo projekte siūloma pavesti NSGK atsakyti į 5 klausimus. Tarp jų neliko anksčiau keltos iniciatyvos svarstyti apkaltos galimybę. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas sako, kad atsisakyta ieškoti kaltų ir spręsti dėl galimos parlamentarų apkaltos.

Projekte siūloma įpareigoti NSGK nustatyti, kokią informaciją apie Seimo narės I. Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija.

NSGK siūloma išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

Jei Seimas pritartų, per parlamentinį tyrimą būtų aiškinamasi, kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare I. Rozova, siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“, – toks klausimas pateikiamas nutarimo projekte.

NSGK turėtų taip pat ištirti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai. „Ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui; jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių“, – rašoma naujame nutarimo projekto variante.

Anksčiau buvo planuojama tyrimą atlikti iki šių metų lapkričio 6 d. Patobulintame projekte siūlomas ilgesnis tyrimo terminas – iki šių metų gruodžio 1 d.