Pagal Konstituciją prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.
Per vizitą šalies vadovas susipažins su Ruklos įgulos kariuomenės daliniais, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės užduotimis, su Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovais aptars kariuomenės vystymo ir modernizacijos projektų tęstinumą bei glaudesnio bendradarbiavimo su sąjungininkais užtikrinimą.
Per apsilankymą numatyta mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ ir Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko infrastruktūros bei karinės technikos ekspozicijos apžiūra. Šalies vadovas domėsis karių gyvenimo sąlygomis, kartu pietaus valgykloje.
Prezidentas taip pat susitiks su Vokietijos vadovaujamo NATO priešakinių pajėgų bataliono grupės kariais ir stebės taktinio sąveikumo pratybas. Priešakines pajėgas sudaro tarptautiniai batalionai − Lietuvoje šiuo metu tarnybą atlieka Nyderlandų, Belgijos, Norvegijos, Čekijos ir Islandijos kariai, teigiama Prezidentūros pranešime spaudai.
Rukloje dislokuoti kariai sudaro Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų pagrindą. Tai pirmasis šalies vadovo, kaip vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, vizitas pas Lietuvos kariuomenės karius.
Siūlo skolintis gynybai
Šis vizitas į Ruklą vyksta kitą dieną po pirmojo G. Nausėdos vadovauto Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio. VGT siūlo valstybei skolintis apie 30 mln. eurų, kad šalis šiemet užtikrintų įsipareigojimus skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, rašė BNS.
„VGT nutarė siūlyti, kad 2019 metais būtų užtikrinti 2 proc. gynybai, tam reikėtų pasinaudoti Biudžeto įstatyme numatoma galimybe papildyti 2019 metų asignavimus gynybai pasiskolinant“, – žurnalistams po VGT posėdžio pirmadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas.
Šių metų gynybos biudžete numatyta 948 mln. eurų. Praėjusių metų pabaigoje skaičiuota, kad tai sudarys 2,01 proc. BVP. Pagal praeitą savaitę atnaujintas ekonomikos augimo prognozes, šios sumos neužtektų pasiekti 2 procentų.
Oficialūs NATO duomenys rodo, kad Lietuva 2 proc. rodiklio nepasiekė ir praėjusiais metais. Dauguma politinių partijų yra pasirašiusios susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP.
Valstybės gynimo taryba taip pat sutarė „nuosekliai tęsti pajėgumų plėtrą“ įsigyjant apie 200 šarvuotų visureigių, nuo Mi-8 tipo paieškai naudojamų sraigtasparnių pereiti prie vakarietiškų daugiafunkcių sraigtasparnių – jų ketinama įsigyti šešis.
Taip pat svarstoma pirkti du minų paieškos laivus. Taryba taip pat pritarė, kad Lietuva tęstų dalyvavimą visose 11-oje karinių operacijų ir misijų 2020-2021 metais.
J. V. Žuko teigimu, su JAV bus toliau konsultuojamasi, kaip Lietuva prisidės prie misijos „Įgimtas ryžtas“. Ši operacija nukreipta prieš „Islamo valstybės“ grupuotę Irake ir Sirijoje.
Lietuvos kariai prisideda prie misijos Irake, tačiau Lietuva taip pat yra sulaukusi JAV prašymo atsiųsti karių į Siriją.
„Dėl konkretaus Lietuvos dalyvavimo indėlio šioje operacijoje bus glaudžiai konsultuojamasi su JAV ir kitais minėtų tarptautinių operacijų ir misijų sąjungininkais. Galutinius sprendimus dėl Lietuvos dalyvavimo priims Seimas“, – sakė J. Žukas.
VGT pirmadienį nesvarstė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymo metais ankstinti šauktinių amžių kviečiant į kariuomenę 18-23 metų jaunuolius, tačiau, anot J. V. Žuko, tai yra „visiškai protingas pasiūlymas“. R. Karoblis: kitąmet gynybai – 1 mlrd. eurų.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad kitų metų biudžetas „nominaliai, pagal visus planus, yra šiek tiek daugiau nei milijardas eurų“.
Įgyvendinant iki 2030-ųjų sudarytą kariuomenės įsigijimų planą, sutartį dėl 200 šarvuotų visureigių įsigijimo iš JAV ketinama sudaryti dar šiemet, galbūt iki spalio pabaigos. Anksčiau Lietuva nurodė, kad pirkimui ketina skirti 142 mln. eurų.
Anot R. Karoblio, šiuo metu taip pat renkama informacija, kas galėtų pasiūlyti Lietuvos pageidaujamus sraigtasparnius – ieškant jų, bus vertinama ne tik kaina, bet ir kiek karių jie gali gabenti, kiek kainuos pilotų, inžinierių apmokymas.
Ministras pabrėžė, kad šiuo metu ministerija vykdo konkursą siekiant įsigyti paieškos ir gelbėjimo laivą – laimėtojas turėtų paaiškėti rudenį, visos procedūros būti baigtos iki 2022-ųjų. Tęsiant minų paieškos darbus Baltijos jūroje, ketinama atnaujinti jūrinę karinę techniką, 2022-2024 metais iš sąjungininkų įsigyjant nenaujus, bet modernesnius minininkus.