– Pradėkime nuo prezidento Gitano Nausėdos citatos „Aš tikrai domiuosi nacionalinio stadiono reikalais. Kaip jie bus vykdomi toliau. Nepakanka Vilniuje tik lenteles nuiminėti. Reikia ir padaryti kažką daugiau, kažką sukurti. Tikiuosi, kad mes padarysime kažką gražaus. Stadionas bus ta vieta, nuo kurios prasidės futbolo atgimimas.“ Ką jūs į tai?
– Tai čia apie lenteles, stadioną ar santykius su šalies vadovu?
– Matyt pirmiausia apie nieko neveikimą?
– Prezidentas pakomentavo, taip kaip pakomentavo į rūbinę užėjęs... Sužinojau, kad jis domisi stadiono reikalais ir tikrai informuosiu apie tai kas vyksta. Daug buvo rifų, į kur galėjo sudužti visas projektas. Ir panašu, kad daug kas laukė tokio projekto. Bet pro visus sėkmingai pavyko pravesti, dabar esu finišo tiesiojoje dėl stadiono. Laukiame galutinio koncesininko pasiūlymo. Tikimės jo sulaukti. Ir sulaukti tokio, kurį apšlifavus galima eiti į tarybą ir patvirtinti. Su vyriausybe turime sutartį kaip viskas vyks. Pusantrų metų praradome dėl teismų, nes bylinėjimasis ilgai užtruko. Keletą mėnesių parradome, nes vyriausybė buvo nubraukusi europinius pinigus. Dabar viskas sudėliota, einame tolyn. Kol sutartis nepasirašyta, tai tikrai nenoriu sakyti, kad bus. Bet tikiuosi, kad bus pasirašyta ir keliaujame tolyn.
– Ką reiškia viskas sudėliota? Keletas esminių klausimų, bet pirmiausia sakykite, koks finansavimo modelis? Kas mokės?
– Kada bus pasirašyta sutartis, tai kalendorinės datos nenoriu pasakyti. Bet sėkmingu atveju, tai galėtų būti šį rudenį. O dėl finansavimo, tai finansavimo šaltiniai buvo keli, buvo ES, savivaldybės ir vyriausybės lėšos. ES lėšas mes pakeitėme savivaldybės lėšomis, tuo tarpu ES finansavimą skyrėme kitur. Taip, man atrodo, kad politizuotas tas sprendimas buvo vyriausybėje, pasakyti, kad tam nereikia skirti ES lėšų. Užtruko laiko viską perdėlioti. Perdėliojome. Yra iš to ir privalumų nemažai. Viskas sudėliota, ES lėšos nukreiptos kitur, stoties rajono atgaivinimui, tilto statybai prie Litexpo. Tai irgi tikrai reikalingi projektai. O čia savivaldybės ir vyriausybės lėšomis.
– Jei suklysiu, mane pataisykite, bet priminsiu, kad konkurse buvo nurodyta, kad stadiono statybą finansuoja statytojas. O po to savivaldybė, berods per 20 metų moka.
– Visa tai ir išlieka. Ir tai yra vienas iš dalykų, dėl ko skirtingai nuo kitų dviejų pradžių, kai buvo pradėtas statyti stadionas ir užmestas, kad buvo pradedama statyti „na ura“. Pradedame, darome, kapsulę iškilmingai įkasame, o kaip užbaigsime – neaišku. Tai šį kartą labai aiškiai sudėliojome viską iki pabaigos. Visą riziką prisiima privatus partneris, statybos metu, kol rakteliai neįduoti, kol į futbolo aikštę neišleidžiame žaisti, tol nemokame nei euro. Pradedame mokėti tik tada, kai stadionas pastatytas. Sumokame per dvejus metus visus pastatymo kaštus, o tada aptarnavimo. Visa tai yra sudėliota, jau tą sutartį baigiame derinti. Tiesą sakant po tos sutarties rizika yra daug mažesnė, nei visuose viešuosiuose pirkimuose. Viešuosiuose pirkimuose tai kažkas įvyko, tai tas, tai anas, už pusę sumokėjai, bet daikto neturi. O čia tokio varianto negali būti.
– Neoficialiai tenka girdėti, kad deratės dėl garantijų, kad statytojas nori savivaldybės, o gal net banko garantijų, kad jam bus sumokėta už stadioną.
– Tas pasitikėjimo ir nepasitikėjimo klausimas Lietuvoje dažnai iškyla.
– Ypač keičiantis valdžioms ir kadencijoms.
– Taip, ypač su koncesininku. Dabar koncesininkas sako ar galima dabar čia kažkuo pasitikėti. Tai yra diskusijų objektas, bet aš visiškai matau perspektyvą, kaip tai spręsti. Nenoriu užbėgti už akių. Turbūt kai gausime galutinį pasiūlymą, tada galėsiu pakomentuoti. Bet kelias tam išspręsti yra.
– Jūs planuojate suteikti kažkokias garantijas?
– Mes pasirašome sutartį, kad mes mokėsime. Ir tai yra daugiau nei garantija. Tai yra tiesioginis įsipareigojimas. Dabar klausimas ar privatūs partneriai Lietuvoje tiki valstybė pažadais, ar ne.
– Jei jie derasi, tai vadinasi nelabai tiki.
– Būna, kad politikai pasako, nepasako. Aš tikrai žinau, kad Lietuvoje yra verslai, kurie tiki Lietuvos savivaldybe ir vyriausybe. Ir jie tikrai dalyvaus ir tas projektas turėtų greitai gulti ant stalo.
– Taip pat teko girdėti, kad tebevyksta derybos dėl baudos dydžio už sutarties netesybas.
– Čia ne tai, kad kažkas kažkur kalba. Mes taryboje dažnai turime tas diskusijas, kai bandoma sakyti, kad numatykime dar ir dar didesnes baudas. Mes turime tiesiog, jau operavimo metu, jei nuspręstų koncesininkas išeiti, tai mes turime 2 mln. eurų baudą už tai. Nemaža suma. Tai yra politikų, kurie sako, kad padarykite 5 kartus didesnę – 10 mln. eurų . Aišku, kad galime padaryti, bet viskas turi savo kainą. Bet jei koncesininkas nuspręstų išeiti ir duoda 2 mln. eurų, tai mes tikrai surandame kitą operatorių, patys galime operuoti pakankamai ilgai. Tai tikrai adekvati suma. Galima velti įvairius dalykus, pvz. apie stadiono pavadinimą. Bet tai yra detalės ir jos bus išspręstos.
– Stadiono pavadinimas irgi yra faktorius.
– Taryba dalyvauja renkant pavadinimą. Tas yra logiška, bet vėl gi – oficialus, komercinis pavadinimas, visa tai yra detalės. Mums reikia, kad kai atvažiuoja Ronaldo, tai visi gerbėjai, Lietuvos rinktinės ir kitų žvaigždžių, kad jie sutilptų, kad tą futbolą turėtume gerą. Beje, aš savivaldybėje prisiimu visai kitą iššūkį, kad futbolo lygį kelti tokį, kad pastačius stadioną tie dabartiniai aštuonmečiai jau turėtų visai kitą lygmenį ir visai kitą galią formuotis ir eiti į aukštesnį lygį futbole.
– Premjeras sako, kad nacionalinis stadionas bus ne Vilniuje, o Kaune. Ką jūs į tai?
– Mes su premjeru apsitarėme dar po to. Žurnalistams visada reikia dramos ir pasišpilkavimo. Visi vyriausybės įsipareigojimai galioja, premjeras tą patvirtino, iš savivaldybės irgi galioja. O ką mes pavadinsime nacionaliniu stadionu, tai du stadionus galime nacionaliniais pavadinti.
– Jei Dariaus ir Girėno stadionas bus atidarytas kitąmet, tai logiška, kad kurį laiką jis ir bus nacionalinis.
– Pastačius Vilniuje nacionalinį stadioną, galime ir Klaipėdoje sužaisti rungtynes. Viskas čia normalu.
– Baigiant šią temą jūs sakote, kad sutartis ir finansavimo modelis – viskas bus patvirtina šį rudenį, per du su puse mėnesio?
– Turėtų būti, jei viskas sklandžiai vyks. Artimiausiu metu laukiame galutinio pasiūlymo. Po jo dar pažiūrime ar nereikia pagerinti kažkokių sąlygų ir einame į tarybą galutinio patvirtinimo.
– Galutinio patvirtinimo į tarybą, tai vadinasi jūs norite suteikti papildomas garantijas.
– Ne, tiesiog pagal visą teisinę procedūrą, mes kelis kartus turime eiti į tarybą. Pradžioje, kad derėtumės, paskui tarpinės sąlygos ir tada galutinį variantą reikia patvirtinti.
– Tai pasakykite finansavimo esmę. Kalbame apie 6 metų laikotarpį?
– Privatus partneris finansuoja viską savo lėšomis. Mes per dvejus metus sumokame pastatymo kainą. Tai kas buvo konkurse, niekas nesikeičia. Mes gal dar galime svarstyti tas galutinis sumokėjimas ar ištempiamas į ilgesnį laiką, bet čia jau yra detalės. Esmė, kad iki pastatymo mes nemokame nei euro.
– Ir jokių kitų garantijų suteikti neketinate?
– Tai būtų labai keista, jei mes išduotume garantiją, kad sumokėsime.
– Kalbama, kad statytojas nori banko garantijos.
– Kaip statytojo pusei tai atrodys, vienas, su banku ar kažkaip finansuojasi, tai jau antraeiliai dalykai. Mums nelabai tai rūpi, tai jau privataus partnerio, koncesininko reikalas.
– Grįžtant prie tai, nuo ko pradėjome. Tai apie stadioną ar apie jus? Kalbu apie prezidentą. Atrodo, kad nesusiklostė jūsų santykiai?
– Matau aš tuos dalykus, kad prezidentas labai mėgsta pakomentuoti dalykus, pašnekėti. Tikrai gerbiu jo nuomonę. Kai kuriuos dalykus, kad ir apie stadioną, kad labai domiuosi. Tai natūralu, jei domiesi, tai supažindinsiu su viskuo. Apie Jono Noreikos lentą buvo daug pakalbėjimų. Akivaizdu, kad prezidentas nesutinka su mano nuomone, nors ir nepasako to iki galo labai aiškiai. Nepasako pozicijos, ar jam priimtina, kad pakabinta dabar lenta ar nepakabinta. Jis to nepasako. Bet ką padarysi, yra nuomonių skirtumai. Jis tiesiogiai išrinktas visos Lietuvos, aš tiesiogiai išrinktas vilniečių. Kartais turime nuomonių skirtumus. Aš labai pagarbiai žiūriu į prezidento instituciją ir į Nausėdą, kaip dabartinį Lietuvos prezidentą.
– Kuo jūs aiškinate tą konfliktinę situaciją? Kodėl jus staiga ėmė labiau kritikuoti, nei bet kurį kitą politiką Lietuvoje?
– Aš neaiškinu to, turiu daug darbų.
– Sakote, kad jums tai nerūpi?
– Man toks jausmas, kad tų komentarų tiek buvo prikomentuota, kad nespėju visų susekti. Man patarėjai kartais atmeta kokią nuorodą, tai viskas tvarkoje. Bet aš tikrai nesureikšminu to dalyko. Manau, kad kai kur yra tiesiog žodžių interpretavimas, kai kur kiti dalykai. Aš tikrai to nesureikšminu ir manau, kad svarbiausia jos Lietuvoje visi vardan Lietuvos dirbtų, o ne kažkokiais špilkavimaisi užsiimtų.
– Ką darysite su Jono Noreikos lenta, kuri dabar pakabinta? Jei nuosekliai veiktumėte, tai tarsi turėtumėte kažko imtis.
– Pirmiausia turbūt reikia pasakyti, kuo ana lenta skiriasi nuo šitos lentos, kurią skyrius priėmė sprendimą nukabinti. Vizualūs skirtumai tai detalės. Bet ana lenta buvo pakabinta ant vyriausybės, ar kitaip tariant Mokslų akademijos valdomo pastato. Mūsų lenta, Mokslų akademija sako, kad nenori nieko bendro turėti, tai mūsų lenta, ėmėme ir nusikabinome. Dabar tai yra, kad ir nelegaliai, bet privati pakabinta lenta ant vyriausybės, ant Mokslų akademijos valdomo pastato. Mūsų teisinė sistema šioje vietoje yra tokia klampi, kad ateiti ir ją nukabinti jau būtų savivalės aktas. To negalime padaryti, pagal teisinę sistemą. Kai kur yra paprastesnė sistema, tarkime nukabinant nelegalias reklamas. Bet ir tai su teismais, nors ten aiškiau. Čia tokios tvarkos nėra elementariai teisinėje sistemoje. Tai mano pozicija, ar galima gerbti žmones, kurie dėjo parašus, kad žmonės būtų uždaromi į getus, atimtas jų turtas, o galiausiai žinant, kad tie žmonės bus nužudyti, tai aš savo poziciją esu ir veiksmu ir žodžiu išsakęs. Kiti politikai vengia tą padaryti.
– Dėl istorijos būtų galima daug diskutuoti. Bet prezidentas turbūt užsikabino dėl formos – nukabinimo ryte, slepiantis ir t.t.
– Ar 4.45 val. at 7.00 val., aš suprantu, kad yra labai svarbi diskusija nukabinti. Mano pavedimas buvo nukabinti ryte, kad nesukelti jokių incidentų, nieko. Tai turėjo būti apie 7 ryto, bet žmonės greičiau padarė kitus darbus ir atvažiavo nukabinti 4.45 val. Aišku, kad sukėlėme negerų jausmų.
– O kodėl ne 12, viešai?
– Aš suprantu, kad tai labai svarbi, bet svarbu nepabėgti nuo diskusijos esmės.
– Bet forma taip pat labai svarbu politikoje.
– Sutinku, labai svarbu. Bet esmės irgi labai svarbu nepamesti. Apie ką mes kalbame iš principo? Mes kalbame apie pagarbos ženklą žmogui, kuris kovojo už Lietuvą, dėl jos aukojosi, bet pakeliui dalis Lietuvos piliečių jam buvo nepakankamai svarbu, kad į tai sureaguotų. Mes galime diskutuoti, žinojo ar nežinojo, galėjo nuspėti ar ne, nes prieš jį išėjo žmogus iš pareigų dėl humanitarinių priežasčių. Jis neišėjo. Gyveno, negyveno tame name. Bet faktas, kad dalyvavo tuose procesuose, kurie garbės nedaro. Akivaizdu, kad iš istorijos tokių žmonių išimti nereikia, gal ir filmą reikia pastatyti apie tragiškus pasirinkimus. Bet pagarbą rodanti lenta Lietuvos sostinėje tai ne tai, aks turėtų būti.
– Tai jūs sakote, kad jūs nukabinote vieną, žmonės pakabino kitą ir ta kita ten bus?
– Aš nesakau to. Savo sprendimą pasakysiu, kai jis bus aiškus ir padarysiu tuos sprendimus. Šiandien teisinė sistema sako tuos dalykus, kuriuos sako. Akivaizdu, kad visi politikai, įskaitant ir aukščiausius, turi prisiimti atsakomybę. Kurie labai drąsino iš esmės pakabinti nelegalią lentą. Čia man atrodo labai rimtas politinės atsakomybės klausimas.
– Kuris politikas drąsino?
– Gal nevardinsiu aš jų atskirai, bet jų tikrai netrūko.
– Jūs prezidento nuomonę supratote, kaip drąsinimo žmonėms kabinti lentą? Nes premjeras pasakė, kad tai yra nelegalu.
– Premjeras aiškiai pasakė, kad nelegalu. Nesakyčiau, kad Gitanas Nausėda drąsino pakabinti, bet prezidento pasakymo, kad jis nepateisina nelegalaus lentos pakabinimo, tai aš negirdėjau. Buvo pasakoma, kad atseit nelegaliai nukabinta. Dalis politikų kreipėsi į prokuratūrą, prokuratūra aiškiai pasakė, kad viskas čia tvarkoje. Ir iš tikrųjų, viskas čia yra tvarkoje. Tai tas toks žaidimas nepasakant iki galo nuomonės, bet tarsi ir dalyvaujant diskusijoje, tai natūralu, kad dalį žmonių padrąsina imtis nelegalių veiksmų.
– Kitas dalykas – šiukšlių išvežimas. Nuo kitų metų šiukšlių išvežimas brangsta 40 proc. Jūsų oponentai sako, kad tai yra jūsų rinkimų sąskaita. Kad tai yra jūsų rinkimų kaina, nes su šiukšlių vežėjais esą buvote prieš mero ir tarybos rinkimus sutarę kainų nekelti, už tai ji ji dabar auga žymiai daugiau nei turėtų. Tarsi kompensuojant už praeitį. Ką jūs į tai?
– Ta diskusija vyko dar pieš rinkimus. Viskas ten išdėstyta ir viskas aišku. Tos temos buvo aiškios ir prieš rinkimus. Buvo aišku, kad taip bus. Dabar ta kaina, kuri 40 proc. pakyla, ji po pakilimo vis tiek yra gerokai mažesnė nei buvo prieš 3 metus iki reformos,kurią Seimas liepė padaryti. Ji gerokai mažesnė ir šiek tiek mažesnė nei kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tai sakyčiau taip, nėra brangimas malonu, bet su atliekomis yra kitas iššūkis gerokai didesnis – kaip padaryti, kad būtų tvarka. Kaip tik vakar savivaldybė priėmė tuos sprendimus. Vienas iš punktų, ką mes inicijuojame, tai kreipiames, kad antrinių žaliavų surinkimo vis dėl to vyriausybė ir Aplinkos ministerija vis dėl to perduotų savivaldybėms. Matome, kad 2/3 problemų turbūt kyla dėl to, kad ten chaosas ir tikrai noriu perimti į savo rankas, kad galėtume tvarkytis ir būti pilnai atsakingi už sistemą taip, kaip priklauso.
– Ar jūs esate kalbėjęs su šiukšlių vežėjais, su įmonėmis, kad palaukite, dabar nekelkime, dabar rinkimai.
– Tikrai ne. Esu jiems daug karčių žodžių pasakęs pačioje reformos pradžioje, kai niekas neveikė. Tada buvo tų lazdų. Bet po to jokių kalbų nebuvo jokia forma. To negalėjo būti ir nebuvo.
– Tai jūs tiesiog negirdėjote tų vežėjų argumentų anksčiau, kai jie sakė, kad dirba nuostolingai, bet išgirdote dabar?
– Girdėjau. Čia gal techninė diskusija ir gal kažkam neįdomu, bet paaiškinsiu kas buvo. Konkurencija tarp vežėjų tuo metu buvo tokia, kad mes patys stebėjomės, kaip jie numušė vienas kito kainą, kad po kelių mėnesių jie susisgribo, kad ne, mes nebenorim, mes išeiname iš sutarties. Buvo metai įspėjimo terminas, ir jie išeina iš sutarties. Ir priešingai nei Sopranų filmuose, kur gavai sandorį ir laimingas dešimtis metų, čia atvirkščiai – ne, mes nenorime vežti tų šiukšlių, palikite mus ramybėje. Ir deja, mums teko organizuoti kitą konkursą. Ir deja, kai kuriuos dalykus, ką vežėjau atsisakė vežti, nes sutartyje nebuvo numatyta, teko finansuoti papildomai. Apie tai eina kalba. Ir natūralu, kad kol neįvyko vienas konkursas, mes negalėjome žinoti, kokios yra kainos ir jų patvirtinti. Tai kadangi šių metų pradžioje tie konkursai įvyko, mes sužinojome tas kainas, galėjome paskaičiuoti kiek viskas kainuoja ir ateiti į tarybą patvirtinti.
– Esate vienas laisvės partijos kūrėjų. Ar visos trys liberalios partijos, jei A. Zuoko partiją laikysime liberalia, į rinkimus eis atskirai?
– Aš tikrai negaliu pasakyti apie kitas partijas, bet mūsų partija ruošiasi dalyvauti kaip Laisvės partija ir ruošiasi dalyvauti sėkmingai. Taip, tai bus partijai didelis iššūkis, nes jokio biudžetinio finansavimo, pinigų neturime daug. Bet turime daug entuziazmo, daug jaunų žmonių. Kai kam gal ir patirties politikoje trūksta. Tai yra didelis resursas, bet ir iššūkis nemažas. Mes ruošiamės eiti ir gerai pasirodyti.
– Jūsų interesas yra konsoliduoti liberalias partijas bent jau į vieningą sąrašą?
– Ne, tokio intereso nėra. Tose partijose yra visko. Yra ir labai gerų žmonių, bent jau Liberalų sąjūdžio atskiruose skyriuose. Jiems pas mus tikrai nėra užtrenktos durys. Visokių norų ir kalbų yra iš tų žmonių pusės. Matysime kaip tai atrodys. Nenoriu jokio akmens mesti į tą pusę. Bet konsoliduoti iš viršaus, man atrodo, būtų didelė klaida.
– Ačiū už pokalbį.