Tokį sprendimą sulaukusi mero prašymo priėmė partijos taryba bendru sutarimu.
P. Žagunis narystę LVŽS sustabdė 2017-ųjų vasarį, kitą dieną po to, kai atsidūrė Specialiųjų tyrimų tarnybos ir prokurorų dėmesio centre. Rajono vadovui buvo pareikšti įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba. P. Žagunis nebuvo nušalintas nuo mero pareigų.
Nepaisant įtariamojo statuso, pavasarį vykusiuose savivaldos ir tiesioginiuose mero rinkimuose rajono gyventojai didžiausią pasitikėjimą parodė P. Žaguniui ir jo bendražygiams valstiečiams. Pastarųjų sąrašo kandidatams teko 11-a Tarybos nario mandatų iš 25-ių.
Susidomėjo įmone
Įtarimai rajono merui panaikinti šių metų liepą.
„Nė vienam nelinkiu įtariamojo etiketės. Labai norėčiau storą dulkių sluoksnį uždėti ant šito laikotarpio“, – sako P. Žagunis.
Politikui atsikračius naštos, šioji užgriuvo bendrovę „Panevėžio melioracija“. P. Žagunis yra vienas iš dviejų pagrindinių jos akcininkų.
Šiuo metu tebevykstančiame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir padėjimo piktnaudžiauti pateikti dviem „Panevėžio melioracijos“ vadovams bei trims Panevėžio rajono savivaldybės administracijos esamiems ir buvusiems valstybės tarnautojams.
Tiria viešuosius pirkimus
Teisėsauga teigia turinti duomenų, leidžiančių įtarti, kad Panevėžio rajono savivaldybėje kai kurie viešieji pirkimai, susiję su melioracijos, kelių ir gatvių priežiūros, rekonstrukcijos ir projektavimo darbais, galėjo būti organizuoti neskaidriai. Viešųjų pirkimų tarnyba, STT pavedimu atlikusi Panevėžio rajono savivaldybės viešųjų pirkimų vertinimą, nustatė, kad daugiau nei 2 mln. eurų panaudoti, pažeidžiant teisės aktus.
Taip pat per ikiteisminį tyrimą surinkta ir išanalizuota informacija pagal kompetenciją perduota Konkurencijos tarybai. Ji už Konkurencijos įstatymo pažeidimą kelioms įmonėms skyrė 977,9 tūkst. eurų baudų, iš jų „Panevėžio melioracijai“ – 209,8 tūkst. eurų baudą.
Didelės apimties tyrime apklausta daugiau kaip 50 asmenų ir įvykdyta daugiau kaip 80 apklausų.