Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė sako, kad šiuo metu per anksti spręsti, ar yra sąlygų bandyti atnaujinti santykius su kaimynine šalimi aukščiausiu lygmeniu, pavyzdžiui, į Vilnių kviečiant Aleksandrą Lukašenką.

„Nežinau, ar dabar yra sąlygos į Vilnių kviesti prezidentą Lukašenką. Bendrauti su Baltarusija nebūtinai reiškia kviesti prezidentą Lukašenką, galima bendrauti labai darbiniam lygmeny, ką prezidentas ne kartą akcentavo. Mūsų pasienio, transporto, muitinių bendradarbiavimas yra reikalingas, visiškai pragmatinis, darbinis. Ar mes turėtume rodyti politinius gestus – ateitis parodys“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.

Prezidento vyriausioji patarėja teigė, jog G. Nausėda Baltarusijos atžvilgiu nori „įdarbinti klasikinę diplomatiją“. „Reikia, kad ten diplomatai turėtų ryšių, informacijos, kas darosi Baltarusijoje. Manau, kad šie taktiniai veiksmai niekaip nesąlygoja kažkokio esminio pokyčio Lietuvos užsienio politikoje“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Anot patarėjos, Lietuva negali ignoruoti faktų, kad su Baltarusija turi ilgiausią sieną, o 50 kilometrų nuo Vilniaus planuojama paleisti veikti Astravo atominę elektrinę.

„Negalima nepaminėti mūsų skaudulio, Astravo atominės elektrinės, jis niekur nedingsta. Nepaisant visų Lietuvos pastangų per paskutinius dešimt metų, ta elektrinė iškilo ir, atrodo, jau šiais arba kitais metais bus atvežtas branduolinis kuras ir ji pradės veikti“, – teigė patarėja.

Prezidentas G. Nausėda interviu BNS sakė palaikysiantis dialogą su Baltarusija, nes Lietuvai svarbu, jog kaimyninė šalis išsaugotų savarankiškumą nuo Rusijos.

Šalies vadovas taip pat teigia, kad siekiant atnaujinant dialogą Lietuvos pozicija Astrave statomos atominės elektrinės klausimu nesikeičia.

Lietuvos vyriausybė teigia, kad Baltarusijos Astravo atominė elektrinė statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas priekaištus atmeta.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo pirmąją kadenciją kelis kartus buvo susitikusi su A. Lukašenka.

Vėliau ji pakeitė savo poziciją ir sustabdė aukšto lygio dialogą su Baltarusija, sakydama, kad jis negalimas dėl Minsko glaudžių ryšių su Rusija ir Astravo atominės elektrinės. Jos sprendimu nesusitikdavo ne tik šalių vadovai, bet ir užsienio reikalų ministrai.

Pastaraisiais metais Lietuva blokavo Baltarusijos ir Europos Sąjungos santykių pagrindų susitarimą.