Šalies vadovo patarėja pakartojo, kad Lietuva nepalaiko sankcijų sušvelninimo Rusijai, kol nėra įgyvendinti Minsko susitarimai.
Apsikeitimas belaisviais Ukrainai kainavo brangiai, sako A. Skaisgirytė.
„Pasikeitimas įvyko. (...) Yra tokia lyg ir euforija suprantama žmogiškai, Ukrainos belaisviai sugrįžo į tėvynę, tarp jų režisierius (Olegas. – ELTA) Sencovas, kuris yra Sacharovo premijos laureatas. Toje euforijoje vis tiek reikėtų pasakyti, kad šitas apsikeitimas turėjo savo kainą, nebuvo besąlygiškai paleisti Ukrainos belaisviai – jie buvo iškeisti į rusų belaisvius, tarp jų ir į vieną žmogų, kuris įtariamas lėktuvo MH17 numušimu. Sakyčiau, gana brangi kaina“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
Pasigirdusias kalbas, esą Ukrainos ir Rusijos belaisvių apsikeitimas gali inicijuoti proveržį bei dialogą tarp Europos Sąjungos ir Rusijos, A. Skaisgirytė sako vertinanti atsargiai.
„Ar šis apsikeitimas veda link proveržio, bus matyti. Mes labai atsargiai vertiname kai kuriuos balsus, pasigirstančius Europoje, kad dabar atsiveria naujas puslapis, todėl ES turėtų žengti žingsnį Rusijos link, pavyzdžiui, susilpnindama sankcijas“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
G. Nausėdos patarėja priminė, kad Lietuva laikosi savo pozicijos – tęsti Rusijai taikomas ekonomines sankcijas. Sankcijos susijusios su Kremliaus kariniais veiksmais, pabrėžė ji.
„Sankcijos Rusijai yra dėl kitų dalykų – Krymo okupacijos ir dėl karo Donbase. Kol Minsko susitarimai nebus įgyvendinti, kol Rusijos aneksija Kryme tęsis, Lietuva nematytų galimybių sankcijas panaikinti. (...) Tam, kad būtų kalba apie sankcijų panaikinimą, turi būti konkretūs rezultatai“, – teigė A. Skaisgirytė.
JAV prezidentui Donaldui Trumpui bei Prancūzijos prezidentui Emanueliui Macronui prabilus, kad galima būtų svarstyti Rusiją grąžinti prie bendro pasaulio didžiųjų šalių stalo, atkuriant G8 formatą, A. Skaisgirytė atkreipė dėmesį, jog tai tėra kalbos. Anot jos, yra tam prieštaraujančių pasaulio lyderių.
„Taip, kalbama, tačiau kalbama ir kitaip. Putinas dėl to dar nėra pakviestas, būtent dėl to kalbėjimo kitaip. Ne visi vadovai, dalyvaujantys G7, sutinka su jo sugrįžimu“, – sakė A. Skaisgirytė.
Prezidento patarėja taip pat pridūrė, kad Lietuva sulaukia palaikymo Europoje, ypač iš Lenkijos, Baltijos bei Šiaurės šalių, dažnai ir iš Vokietijos.
ELTA primena, kad šeštadienį Ukraina paleido 35 rusus, o Rusija savo ruožtu paleido 35 ukrainiečius. Paskutinį kartą iki šiol apsikeitimais belaisviais įvyko 2017 m. gruodžio 27 d. Tada Ukraina paleido 223 belaisvius mainais į 73 ukrainiečius.