Medicinos darbuotojų poreikio prognozavimo modelis parodė, kad po dešimtmečio, 2028-aisiais (duomenys lyginti su praėjusiais, 2018-aisiais, – DELFI), Lietuvoje bus jaučiamas daugiau nei 7 tūkst. slaugytojų trūkumas. Antroje vietoje, remiantis prognozėmis, vidaus ligų gydytojai (189), trečioje – vaikų ligų gydytojai (140).
Bendrosios praktikos slaugytojų trūkumas, kaip prognozuojama, susideda iš 4,2 tūkst. padidėjusio specialistų poreikio, 6,3 tūkst. išeisiančių į pensiją, 5 tūkst. išeisiančių iš darbo dėl kitų priežasčių, 4,6 tūkst. įsidarbinusių naujų absolventų ir 3,5 tūkst. įsidarbinusių neaktyvių darbuotojų.
Priešingai, perteklius prognozuojamas odontologijos srityje. Didžiausias perteklius, STRATA duomenimis, 2028-aisiais prognozuojamas kalbant apie burnos higienistus (766), gydytojus odontologus (763), šeimos gydytojus (257) ir gydytojo odontologo padėjėjus (235).
STRATA teigimu, tik 9 iš 73 profesinių kvalifikacijų sveikatos specialistų poreikis 2028 m. bus didesnis, nei buvo dirbančių sveikatos specialistų skaičius 2018 m. Prognozuojama, kad 2028 metais sveikatos specialistų poreikis Lietuvoje bus 3,4 tūkst. specialistų didesnis nei dirbusių 2018-aisiais.
STRATA prognozių išvadose pažymima, kad 10 metų ilgio prognozė yra ilgas laikotarpis, o vertinamame prognozavimo modelio scenarijuje neatsižvelgiama į pokyčius, kurie galimai įvyks per 10 metų dėl atsiradusio kai kurių kvalifikacijų sveikatos specialistų trūkumo ar pertekliaus.
Šiame modelyje nėra vertinamas galimas perteklinių profesijų sveikatos specialistų persikvalifikavimas, kad galėtų rinktis trūkstamas profesijas. Neįvertinti ir galimi demografiniai, emigracijos, užsienio specialistų imigracijos pokyčiai.
STRARA prognozių suvaldymą perduoda į SAM rankas
STRATA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas teigė, kad įrankio atskleistos prognozės – medicinos specialistų poreikio trūkumas ir perteklius – iššūkis Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).
STRATA atstovas nurodė, kad įrankis modeliuoja scenarijų pagal pasirinktas prielaidas. „Tai platforma, kurioje galima modeliuoti įvairius scenarijus. Labai priklauso, kokį scenarijų pasirenkame, kokias prielaidas. O įrankis yra toks, kuris, pagal pasirinktas prielaidas, suskaičiuoja, kiek ko trūks, – teigė G. Jakštas. – Jei yra prielaida, kad turėtų būti tam tikras medikų ir slaugos specialistų santykis, tai į tą prielaidą atsižvelgiama ir galima matyti, kiek jų reikės praėjus dešimčiai metų.“
O kaip tą poreikį patenkinti? „Galime atsižvelgti į tai, kiek jų dirba šiuo metu, matyti tendencijas, kiek vidutiniškai jų sulaukia pensinio amžiaus ar kokio amžiaus nustoja dirbti savo darbą. Tuomet galima įvertinti, kokią dalį dar dirbančių reikės pakeisti, ir galima įvertinti, kokia dalis dar baigiančių studijas ateis dirbti, nes dabar matome, kad nemaža dalis emigruoja ar pasirenka ne tą profesiją, nors įgyja tam tikrą specialybę“, – teigė G. Jakštas.
Prognozė parodė, kad po dešimtmečio bus jaučiamas odontologų perteklius. G. Jakšto teigimu, odontologai dabar yra vieni jauniausių specialistų, ir jų pakeisti bent jau po artimiausio dešimtmečio neprireiks. Rinka, kaip teigia pašnekovas, taip pat nesiplečia, nes gyventojų šalyje nedaugėja.
„Atsižvelgiant į tai, kiek Lietuvoje yra gyventojų ir kiek vienam odontologui turėtų tekti gyventojų, tai odontologų yra paruošiama gerokai per daug. Bet čia galime pažiūrėti ir kitų šalių patirtį, – teigė G. Jakštas ir įvardijo, kad matydami tokias prognozes pirmiausia turime atsakyti į kelis klausimus. – Ką mes norime pasiekti ruošdami tiek specialistų? Ar norime būti šią rengimo paslaugą eksportuojanti šalis? Ruošti nemažai užsieniečių? O gal ir lietuvius ruošiame, kurie nebūtinai dirbs Lietuvoje? Matyt, reiktų pasirinkti strategiją. Bet jei mūsų tikslas – aprūpinti šalies darbo rinką, tai ruošiame per daug.“
Dar viena priežastis, kodėl greičiausiai bus jaučiamas odontologų perteklius, – šią specialybę baigę absolventai, G. Jakšto teigimu, pasiskirsto per vos kelias sritis, o, pavyzdžiui, medikų specializacija – daugybė sričių.
Kaip teigia G. Jakštas, proceso metu buvo bendradarbiaujama su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), jos tokie rezultatai nenustebino. Vis dėlto sureguliuoti slaugytojų trūkumą, anot G. Jakšto, bus didelis iššūkis. „Tai – rimtas iššūkis. Darbo užmokesčio padidinimas 20–30 procentų nepadės. Tie, kurie išvykę į Skandinaviją ar Vokietiją, uždirba kur kas daugiau“, – teigė STARTA atstovas.
SAM teigia, kad situacija reguliuojama keliomis priemonėmis
SAM pateiktame atsakyme teigiama, kad specialistų poreikis reguliuojamas ir kasmet nustatomu rezidentūros studijų vietų skaičiumi, ir kitomis priemonėmis. Ministerijos teigimu, nuolat deramasi ir dėl atlyginimų specialistams kėlimo.
Kasmet, SAM atstovų teigimu, studijas baigia 350–380 gydytojų. „Palyginti su kitų Europos Sąjungos (ES) šalių praktika, Lietuvoje bendras sveikatos priežiūros specialistų skaičius yra pakankamas (Lietuvoje gydytojų, tenkančių 1000 gyventojų, vidurkis – 4,5, o bendras ES vidurkis 1000 gyventojų – 3,6). Tačiau, viena, gydytojų pasiskirstymas šalyje yra labai netolygus, antra, kai kurie jų baigę studijas išvažiuoja, renkasi darbą privačiose sveikatos priežiūros įstaigose ir panašiai“, – teigiama SAM atsakyme.
„Spręsdama specialistų trūkumo regionuose problemą SAM inicijavo projektą „Specialistų pritraukimas sveikatos netolygumams mažinti“. Jo esmė – pritraukti jaunus specialistus į gydymo įstaigas, esančias teritorijose, kur specialistų trūkumas didžiausias. Už projekte dalyvaujančių gydytojų rezidentų studijas sumokama ES ir savivaldybių lėšomis, – teigiama SAM atsakyme ir priduriama, kad ES lėšomis sumokama 80 proc. reikiamos sumos, likusią dalį padengia savivaldybė. – Už tai jaunasis gydytojas privalo gydymo įstaigose atidirbti nuo 2 iki 4 metų, priklausomai nuo už jį sumokėtos sumos.“
Rezidentūros studijas, SAM teigimu, finansuoja ir pačios sveikatos priežiūros įstaigos, kurioms trūksta specialistų, ir taip pritraukia jaunus specialistus atvykti dirbti.
„Labai svarbu, kad rajoninės gydymo įstaigos bei jų vadovai kartu su savivaldybių administracijomis be studijų apmokėjimo taip pat sutelktų visus kitus svertus (būsto suteikimą, darbo suteikimą šeimos nariams, laisvalaikio užimtumą ir kt.), kurie skatintų jau parengtus sveikatos priežiūros specialistus vykti dirbti į rajonines gydymo įstaigas“, – teigiama SAM atsakyme.
Ministerijos atstovų teigimu, nuolat deramasi ir dėl atlyginimų kilimo. „Ne mažiau svarbu yra užtikrinti medikams tinkamą darbo užmokestį. Tad pastaruosius trejus metus SAM etapais didina gydytojų ir slaugytojų atlyginimą – su medikų profesinėmis sąjungomis sutarta, kad po metų vidutinis gydytojo darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 3250 eurų, o slaugytojų – 1625 eurai“, – teigiama SAM atsakyme.