Gerovės valstybės nemato
Laidoje „DELFI diena“ Ramūnas Vilpišauskas įvertino naujausius G.Nausėdos siūlymus ir tikino, kad kol kas gerovės valstybės nematyti.
„Abejoju, ar sukurs gerovės valstybę, nes jeigu mes vertintume tik šį siūlymų paketą, tai atrodytų, kad gerovės valstybė reiškia didesnes šalpas ir išmokas iš biudžeto. Nemanau, kad gerovės valstybė yra šalpų valstybė. Visada reikia matyti ir kitą pusę, kas uždirba pinigus, kaip žmonės turi būti įgalinti patys rodyti iniciatyvą. Kitas klausimas – kaip perskirstyti tai, ką žmonės patys užsidirba. Kol kas iš pateiktų siūlymų matyti, kad jis daugiausia dėmesio skiria, kaip perskirstyti tai, kas yra uždirbama ir sumokama į biudžetą.
Pateikti pasiūlymai, kaip surasti lėšų, jau sukėlė daug diskusijų. Mano manymu, diskusijos dėl skirtingų mokesčių tarifų yra reikalingos, jas verta inicijuoti, bet reikia kalbėti grindžiant argumentais, bet siūlymas lėtinti NPD didinimą, sakyčiau, yra labiau kritikuotinas. Prezidentas nėra nuoseklus, kai argumentuoja šį siūlymą dėl to, kad pasaulio ekonominės tendencijos pablogėjo ir dėl to Lietuvai reiktų atsargiau kelti NPD, nes gali sulėtėti Lietuvos augimas“, – DELFI kalbėjo R.Vilpišauskas.
Pasigedo švietimo
Žurnalistė Rita Miliūtė taip pat tikino, kad naujausiuose prezidento siūlymuose pasigedo švietimo, o be jo negalima įsivaizduoti net užuomazgų gerovės valstybės.
„Kol kas tikrai nematau tos gerovės valstybės, būtent dėl dėl vieno itin svarbaus dalyko – dėl švietimo. Neįsivaizduoju dabartinės gerovės valstybės, jeigu mes vaikams nesuteikiame pagrindo susikurti tą pagrindą, nebent gerovės pagrindu laikytume tai, kai kažkas kažkam kažką duoda, pavyzdžiui, pašalpų pavidalu. Jeigu mes su pirmosiomis prezidento iniciatyvomis nepradedame gerinti padėties švietime, tai nelabai galiu matyti net užuominų į gerovės valstybę, nes vaikai, kurie negali įgyti gero išsilavinimo, tikrai nepatirs gerovės valstybės vaisių“, – tikino R.Miliūtė.
Kalbėdama apie universitetų situaciją, R.Miliūtė pabrėžė, kad būtina turėti lyderį visos valstybės mastu, kitaip galime vėl matyti tam tikrą piktnaudžiavimą.
„Universitetai patys gali nustatyti tam tikrą balo kortelę, bet matome, kas po to būna – vieni nuleidžia, kiti ne. Akivaizdu, kad reikia lyderystės ir sprendimų valstybės mastu, o ne leisti piktnaudžiauti autonomija“, – laidoje tikino žurnalistė.
Į kritiką reaguoja per daug asmeniškai
Finansų ministras Vilius Šapoka pareiškė, kad 100 mln. eurų didinamos soc. apsaugos išlaidos – rožinės svajonės. Ir prezidentas tai priėmė asmeniškai. Prezidentas kirto, kad jeigu ministras nesupranta, kas yra gerovės valstybė – teks mokytis. Pasiteiravus, gal mes čia matome pirmą ryškesnį konfliktą – rinkimai panašu užnugaryje ir dabar girdėsime galbūt aštresnę retoriką, R.Miliūtė mano, kad labai dažnai G.Nausėda kritiką priima labai asmeniškai.
„Aš norėčiau galvoti, kad klystu, bet negaliu atsikratyti minties, kad prezidentas labai dažnai kritiką priima asmeniškai, tarsi tai būtų skiriama žmogui Gitanui Nausėdai, o ne asmeniui, kuris užima aukščiausias pareigas valstybėje. Kalbant apie finansų ministrą, reikia prisiminti, kad V.Šapoka yra vienas iš tų ministrų, kurį prezidentas Gitanas Nausėda norėjo išlaikyti naujoje Vyriausybėje. Tarsi atrodo, kad viskas yra gerai, bet atsiranda bent mažas nesutarimas dėl suvokimo ar formuluotės gerovės valstybės, ir tada sakoma, kad reikia dar pasimokyti – tai neatrodo solidžiai“, – svarsto R.Miliūtė.
Tam iš dalies pritaria ir R.Vilpišauskas, kuris tikina, kad kol kas matome labai nemažai asmeniškumų.
„Manau, kad tai yra labiau nukreipta į asmeniškumus. Panaši reakcija buvo ir į mero kai kuriuos sprendimus, kurie sukėlė nemažai diskusijų. Net ir šiandienos interviu su Vaidotu Beniušiu, matau ne visai solidžių pasisakymų apie buvusius kolegas banko ekonomistus, interpretuojant, kodėl jie vienaip ar kitaip vertina jo pateiktus pasiūlymus. Atrodo, kad ne tiek telkimas ir ieškojimas bendro vardiklio, kuris leistų judėti į priekį sprendžiant problemos, o veikiau reagavimas galvojant, kaip rinkėjai įvertins vienokį ar kitokį pasakymą, kalbant apie viešuosius ryšius.
Man atrodo, kad prezidentui taip pat labai svarbu, kokia nuomonė dominuoja visuomenėje, ką palaikytų rinkėjai. Žinoma, rinkėjų parama bet kokiam prezidentui yra pagrindinis galios šaltinis, bet jeigu jis tikrai nori lyderiauti, telkti žmones, įskaitant ir žmones, kurie galvoja kitaip, reikia žiūrėti ne tik į viešąją nuomonę, reikia galvoti ir kaip tą nuomonę keisti. Lyderystė reiškia tai, kad žmonės yra telkiami bendro tikslo vardan“, – DELFI laidoje sakė R.Vilpišauskas.
Nežinia, kokios paramos siekia Nausėda
Pasiteiravus, kokios paramos G.Nausėda bando ieškoti, R.Miliūtė pabrėžė, jog dabartiniai prezidento veiksmai dar neleidžia pasakyti, kokios paramos siekia prezidentas, tačiau labai akivaizdu, kad viešoji nuomonė jam labai svarbi.
„Kaip žinia, prezidentas neturi labai ryškios partijos, kuri remtų jį kaip žmogų, dirbantį šiame poste. Gali būti, kad prezidentas tiesiog tikrinasi. Didžiausia frakcija taip pat sako, kad naikinti lengvatą dyzelinui, kurį naudoja ūkininkai, nėra gerai, mes nežinome, ką į tai atsakys prezidentas – ar jis laikysis savo pozicijos, ar sakys, kad darome taip, kaip nori jie. Man sunku pasakyti, ko jis tikisi“, – sako R.Miliūtė.
R.Vilpišausko nuomone, kol kas partjos gana atsargiai žiūri ir vertina prezidento pasiūlymus.
„Manau, kad nei viena partija iškart neskubės atmesti šių siūlymų, nei iškart paremti. Manau, kad partijos nori pamatyti aiškiau visuomenės grupių reakciją, o tik tuomet spręsti, kaip formuoti savo poziciją. Gali būti, kad kai kurie prezidento pasiūlymai bus priimtini, jeigu jie nebus labai kritikuojami visuomenėje“, – mano apžvalgininkas.
Pasigenda argumentuoto paaiškinimo
Vertindama naujausius prezidento siūlymus, R.Miliūtė tikino, kad visuomet galima daryti geriau.
„Manau, kad visada galima sukurti geriau, priklausomai nuo to, kaip smarkiai to yra siekiama, kaip tu gali paveikti savo autoritetu ir argumentais“, – svarsto žurnalistė.
Dar visai neseniai visuomenėje kilo gana aršios diskusijos dėl atminimo lentelių. Į tai reagavo ne tik patys žmonės, bet ir aukščiausi valstybės vadovai.
„Laisvoje visuomenėje žmonės gali turėti skirtingas nuomones, kurios kyla dėl skirtingų įsitikinimų arba dažnai kyla dėl skirtingų interesų. Tai priklauso nuo to, kur jie dirba, kuo užsiima ir pan., bet pagrindinis klausimas, kaip politiniame procese derinami tie nuomonių skirtumai“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
„Nuomonę reikia nebijoti išsakyti korektiškai ir argumentuoti. Kai prezidentas sako, kad nereikia skubėti dėl LGBT teisių, nes tai gali supriešinti visuomenę, tai pirmoji oskaro laureatė irgi per ceremoniją sėdėjo atskirai, nes tuo metu JAV skirtingai žiūrėjo į apdovanojimus ne baltosios rasės žmonėms. Nieko nedarant dalykai nesikeičia. Reikia turėti nuomonę ir ją ginti korektiškai“, – taip pat akcentavo R.Miliūtė.
Užsienio vizituose mato tęstinumą
Paklaustas, kaip R.Vilpišauskas vertina pirmuosius G.Nausėdos vizitus į užsienį, apžvalgininkas tikino, kad mato tęstinumą.
„Man tie vizitai sako kelis dalykus. Visų pirma, yra noras pabrėžti santykius su kaimyninėmis šalimis, išryškinant tam tikrus taktinius sprendimus tarp prezidento prioritetų ir Grybauskaitės buvusių prioritetų, tai reiškia nebe tiek Šiaurės šalys, o labiau kaimynės, partnerystė su Lenkija, Latvija. Manau, kad tai yra labiau taktiniai skirtumai, bet strateginiu požiūriu mes matome tęstinumą. Kol kas labai sunku spręsti apie šio prezidento poziciją svarbiausiais užsienio politikos klausimais, kurie netrukus gali iškilti, ar tai būtų JAV vaidmuo Europoje per NATO aplinką, ar tai būtų ES biudžeto reforma. Mes tik girdime tai, kas Lietuvai laikoma autoritetais, bet mažai girdime apie viso to turinį. Kalbant apie bendruosius prioritetus, pasikartosiu, kad matau labai daug tęstinumo. Ką ir buvo galima prognozuoti“, – kalbėjo apžvalgininkas.