Lrytas.lt teigimu, jei opozicija nebalsuos už nepasitikėjimą Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, valdantieji antradienį gali nebalsuoti už tai, kad opozicijos lyderio poziciją iš Viktorijos Čmilytės- Nielsen perimtų Julius Sabatauskas. Opozicijos atstovų nuomonę, tokią situaciją jie vertina kaip pokštą, ar net nuėjimą nuo demokratijos kelio.
Tikisi, kad tai pokštas
Opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen po susitikimo sakė, jog pokalbis buvo konstruktyvus.
„Turėjome konstruktyvų pokalbį su premjeru, aptarėme ne tik rudens sesijos darbus, bet ir ir darbus iki Seimo rinkimų. Galima sakyti, kad iš dalies ir sutampa mūsų požiūris, kad svarbiausiais klausimais turime sutarti“, – sakė ji.
Opozicijos atstovai iš premjero išgirdo pažadą, kad į jų nuomonę atsižvelgs.
„Darys viską, kad į opozicijos siūlymus ir projektus būtų atsižvelgiama, kad bent pateikimo stadiją leistų pasiekti“, – sakė ji.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie opozicijos lyderio pasikeitimo stabdymą aptarė ir susitikimo su premjeru metu.
„Mes tai vertiname kaip pokštą, o jei tai rimtas žingsnis, jis galutinai diskredituotų Seimo poziciją. Ne jų reikalas spręsti opozicijos vidaus klausimais“, – teigė opozicijos lyderė.
„Premjeras iš mūsų apie tai sužinojo“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen, patikinusi, kad ir pati apie šią informaciją sužinojo iš spaudos.
Ji teigė, kad opozicija dar nėra iki galo nusprendusi ar palaikys valdančiųjų idėją balsuoti dėl Seimo pirmininko V. Pranckiečio atstatydinimo.
„Opozicijoje, atrodo, kad visi vienodai matome šį klausimą, mes visi sutinka, kad mums reikia argumentacijos, kodėl Seimo pirmininkas turi būti atstatydintas. Ir jei vienintelis argumentas, kad taip nutarė valdančioji dauguma, tai tokiame balsavime opozicija ir toliau nedalyvautų. O jei argumentų yra svarių, kurie paaiškės po tyrimo komisijos dėl Irinos Rozovos elgesio, tai tada ir persvarstysime savo poziciją. Tačiau norime sulaukti (komisijos darbo aut. p.) rezultato“, - sakė opozicijos lyderė.
„Beviltiškumo viršūnė“
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis po susitikimo neatrodė patenkintas.
„Trys metai praėjo, tada mes tik sulaukiame kvietimų bendradarbiauti ir tartis. Kas pasikeitė? Ar tie pažadai, likus metams iki Seimo rinkimų, neliks tik pažadais. Aš gal šiek tiek esu atsargus. Bet laikas parodys“, – apie pasitikėjimą prezidento pažadais kalbėjo G. Landsbergis.
Jis taip pat pakomentavo kalbas apie valdančiųjų planą neleisti pakeisti opozicijos vadovo.
„Tai tik iš žiniasklaidos. Šiaip pagalvokime, kodėl jis atsirado. Valdančioji dauguma nesurenka 71 balso nuversti V. Pranckiečio, bandė I. Rozovą prikabinti. Paskutinis būdas, bandymas yra grasinti, čia visiška desperacija, čia beviltiškumo viršūnė“, – kalbėjo G. Landsbergis, net pridūręs, kad V. Pranckietis laiką valdančiuosius „po padu“.
Lygino su Rusija
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Julius Sabatauskas tvirtino, kad jei kalbos apie tokį valdančiųjų planą yra šalies stūmimas iš demokratijos kelio.
„Kas šioje kadencijoje įsivyravo, kad opozicijai net neleidžia pristatyti projekto, daroma viskas, kad nebūtų net pateikimo. O šitas žingsnis stumia Lietuvą į paraštes, iš demokratinių stilių tako į Rytų bloką. Gal net sulauksime, kad opozicijos atstovams neleis kandidatuoti“, – sakė J. Sabatauskas.
Prezidento pasiūlymai
Opozicija su premjeru taip pat aptarė prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymus kitų metų valstybės biudžete papildomai numatyti 100 mln. eurų socialinei apsaugai.
Šalies vadovas šias lėšas pasiūlė surinkti lėtinant darbo mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui ir labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajama
Konservatorių vadovas G. Landsbergis tarp jam svarbių ir įdomių klausimų išskyrė ir prezidento Gitano Nausėdos pateiktus įstatymų projektus ir ar juos planuoja registruoti Vyriausybė.
„Tas lyg ir buvo suformuluota, per patarėjus ir pats prezidentas teigė, kad toks galėtų būti racionalus kelias, kur jis išsako idėjas, o paskui jos atsiranda Vyriausybės teikiamuosiuose įstatymų projektuose. Tai iš premjero supratau, kad tokio ketinimo nėra“. – teigė konservatorių lyderis.
„Reikia suprasti, kad kai kurie prezidento pasiūlymai yra susiję su biudžetu, yra labai aiškūs laikas, datos, iki kada turi būti registruoti tie projektai. Tai likusios kelios savaitės, tai jei jie nebus registruoti dabar, vėliau tie projektai nė neatsiduria Seimo darbotvarkėje, jų diskutuoti taip pat negalėsime“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė G. Landsbergis.
Aptarė ir susitarimą dėl švietimo
Kaip skelbia BNS, Seimo opozicijos atstovai taip pat teigė kalbėję su premjeru apie iniciatyvą parlamentinėms partijoms pasirašyti susitarimą dėl švietimo politikos.
Opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen po susitikimo teigė, kad Vyriausybė gali inicijuoti susitarimą.
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas tvirtino, kad susitarimu būtų siekiama užtikrinti vienodą mokymo lygį visose mokyklose.
„Turime ne tik socialinę atskirtį pagal pajamas ir turtą, bet ta pati socialinė atskirtis yra švietimo srityje“, – kalbėjo parlamentaras.