„Šio pasiūlymo tikslas – stiprinti šeimos ryšį, kad tėvai turėtų daugiau laiko praleisti su vaikais. Pirmagimis reikalauja dėmesio, reikia ir pas gydytoją nuvesti. Manome, kad yra šiek tiek nuskriaustos šeimos, kurios turi tik vieną vaiką“, – BNS trečiadienį sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Prezidentūra informavo, kad pakeitimai būtų aktualūs maždaug 300 tūkst. žmonių. Šiuo metu vieną vaiką augina 53 tūkst. vienišų motinų ar tėvų, ir yra per 122 tūkst. šeimų su vienu vaiku, kurį augina du suaugę žmonės. G. Nausėda siūlo įstatymo pataisas priimti Seimo rudens sesijoje. Prezidentūra siūlo palikti nuostatą, kad dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį būtų skiriamos kiekvienam iš tėvų, auginančių tris ir daugiau vaikų iki 12 metų.
Nuomonės dėl šios idėjos išsiskyrė – pramonininkai mano, kad dar viena laisva diena atneštų daug iššūkių – pavyzdžiui, sugalvoti, kuo pakeisti žmogų, kuriam tuo metu yra laisvadienis.
Tuo tarpu kita pusė atsako, kad papildoma diena, kurią būtų galima skirti šeimai, labai padėtų ir atneštų naudos.
Dialogo vis dar trūksta
Laidoje „DELFI diena“ socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pabrėžė, kad net ir šiuo metu darbo santykių reguliavimas – gana lankstus.
„Dabar tie žmonės, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 14 metų, turi galimybę pasinaudoti viena laisva diena arba dviem, jeigu turi daugiau negu du vaikus. Darbo kodeksas suteikia galimybę tėvams, auginantiems vaikus, turėti laisvo laiko. Taip pat yra galimybė turėti grafiką, koks jis jiems yra patogus – lankstų arba individualų.
Taip pat reikėtų pasakyti, kad visada yra galimybė tartis dėl geresnių darbo sąlygų kolektyvinėse sutartyse. Tuo mes galime pasidžiaugti, nes sutarčių daugėja. Šiuo metu reguliavimas yra gana lankstus, bet norėtųsi palinkėti, kad turėtume daugiau socialinio dialogo tariantis dėl kolektyvinių sutarčių sąlygų“, – laidoje „DELFI diena“ sakė viceministrė.
Laisvadienį vertina teigiamai
„Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio“ valdybos narė Rita Baltaduonytė mano, jog visada svarbu palaikyti idėjas, kuriomis siekiama padėti ir sustiprinti šeimą. Anot jos, būtent papildomas laisvadienis galėtų reikšti, kad šeima drauge praleistų daugiau laiko.
„Mes visata teigiamai vertiname tai, kas liečia šeimas, lengvatas šeimoms. Tokiu būdu tėvams yra suteikiama galimybė daugiau dėmesio skirti savo vaikams, net ir tiems tėvams, kurie augina ne du, o tik vieną vaiką“, – mano R. Baltaduonytė.
Moteris taip pat pabrėžė, kad tai paliestų 152 tūkstančius šeimų Lietuvoje.
Viena laisva dienai ekonomikai kainuoja 40 milijonų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius pabrėžia ekonominę šios idėjos pusę ir tikina, kad paskaičiuota, kad laisva darbo diena Lietuvos ekonomikai kainuoja 40 milijonų eurų. Jis taip pat akcentuoja tai, kad ši idėja reikštų, jog darbdaviams kiltų daug iššūkių – pavyzdžiui, sugalvoti, kuo pakeisti žmogų, kuriam tuo metu yra laisvadienis. Ypač tai aktualu tiems, kurie dirba gamyboje.
„Pramonininkai, darbdaviai palaiko socialiai orientuotas įmones. Šiuo metu ypatingai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, su darbuotojais sudaromos specialios sutartys su sąlygomis. Kai kurios įmonės savo patalpose turi net ir specialius kambarius, skirtus vaikams, sudaromas mamoms lankstus darbo grafikas, galima dirbti nuotoliniu būdu. Manau, kad yra pažangių darbdavių, kurie siekia, kad jų darbuotojai būtų patenkinti. Mes gana rezervuotai žiūrime į idėją dėl dar vieno papildomo laisvadienio. Todėl, kad tai susiję su ekonomika. Yra paskaičiuota, kad laisva darbo diena Lietuvos ekonomikai kainuoja 40 milijonų eurų.
Tai taip pat atsiliepia kiekvienos įmonės pelnui, nepadarytiems darbams.
Pavyzdžiui, gamybinė įmonė turi 200 darbuotojų. Didžioji dalis jų vyrai. Ta įmonė eksportuoja 100 proc. savo produkcijos ir vienas darbuotojas per valandą sukuria 25 eurus pridėtinės vertės. Įsivaizduokite, kad per metus jie papildomai gaus po dar vieną laisvą dieną. Tada galime paskaičiuoti, kiek prarandama pridėtinės vertės. Galbūt tie pinigai gali būti kitaip kompensuojami. Darbdaviai, kaip ir minėjau, yra visada pasirengę padėti darbuotojui ir susitarti, kad jis galėtų būti su šeima, turėtų lankstų grafiką“, – tikino R. Sartatavčius.
Nebūtų kuo pakeisti darbuotojų
Tiesa, R.Sartatavičius taip pat mano, kad daugelį problemų, kurios liečia vaikus turinčius darbuotojus, galima išspręsti tiesiog pokalbių ir bendradarbiavimo metu.
„Aš manau, kad tokio didelio iššūkio tikrai nėra. Visada yra galimybė susitarti su darbdaviu, jei kyla būtinybė vėliau ar anksčiau išeiti iš darbo, jeigu tai yra susiję su vaikų priežiūra. Mūsų kolektyve taip pat – pas mane darbuotojai ateina pasiteirauti, ar gali išeiti anksčiau“, – DELFI sakė R. Sartatavičius.
„Bet jeigu būtų įvesta dar viena papildoma laisva diena, būtų visai kitokia situacija. Tą žmogų, kuris tą dieną nedirba, reikia kažkuo pakeisti, o kuo pakeisti? Tai yra klausimas.“
Pasiteiravus, kas būtų geriau – laisva diena ar didesni vaiko pinigai – R. Baltaduonytė tikino, kad vis tik svarbiau galimybė šeimai daugiau laiko praleisti su vaikais.
„Vaiko pinigai yra geras dalykas, tai svarbi finansinė parama, bet šeimoms labiausiai trūksta kartu praleidžiamo laiko. Tėvai dirba, nelabai didelis kiekis įmonių, kur galima dirbti nuotoliniu būdu. Deja, taip yra. Akcentuojame, kad liberalizavimas Darbo kodekso turėjo sukurti tokias galimybes, tačiau tai neįvyko arba įvyko ne taip, kaip turėjo įvykti.
Svarbu prisiminti, kad darbdavys yra stiprioji pusė ir darbuotojas, priimdamas darbo santykius, yra silpnesnioji pusė. Dialogo tarp darbuotojo ir darbdavio nėra – viena pusė reikalauja, o kita duoda. Ateiti prašyti tėvadienio labai dažnai darbuotojui būna iššūkis. Tai yra jo teisė, o ne pareiga“, – pabrėžė moteris.
Daugelis nedrįsta reikalauti to, kas priklauso
Tokiai nuomonei laidoje replikavo R. Sartatavičius. „Negalėčiau patvirtinti faktais, kad taip yra masiškai. Galbūt ir pasitaiko, bet pramonininkai su tokiomis problemomis nesusiduria“, – paprieštaravo vyras.
„Aš manau, kad įvedus papildomą laisvą dieną tai nebūtų pats geriausias ir pilnas problemos sprendimas. Į tai reikia žiūrėti kompleksiškai, per daugelį aspektų. Lietuvoje darbdavys jau yra pakankamai pažengęs, žiūrintis į priekį, mąstantis europietiškomis vertybėmis. Dar kartą pabrėšiu, kad išlaikyti ir rasti tinkamą darbuotoją – pakankamai sudėtinga.Tuomet reikėtų labai stipriai atsižvelgti į daugelį dalykų. Pavyzdžiui, į pakaitinius darbuotojus, ką daryti, jeigu gamyboje reikalingi žmonės, o jų tuo metu nėra prie staklių, nes yra suplanuoti visi grafikai, pardavimai. Yra pakankamai daug problemų, kurios galėtų kilti“, – apie galimai kilsiančias problemas kalbėjo R. Sartatavičius.
Tiesa, daugelis žmonių Lietuvoje pripažįsta, kad kai kuriomis teisėmis nesinaudoja, nes nežino, kas tokias galimybes turi, arba priešingai – jau iš anksto žino, kad jo darbdavys nepritartų arba net neleistų pasinaudoti kai kuriomis teisėmis.
„Manau, kad žmonėms trūksta išsilavinimo, žinių, potyrio. Taip pat už nugaros nėra stiprių profsąjungų“, – įsitikinusi R. Baltaduonytė.
Tokiai nuomonei tik iš dalies pritaria viceministrė, kuri pabrėžia, kad daugelyje sričių socialinio dialogo dar mokomės.
„Turėčiau iš dalies sutikti, bet norėčiau pasakyti, kad socialinio dialogo mes visi mokomės. Nesame tokie pažengę kaip kai kurios kaimyninės šalys. Mums dar tikrai trūksta tam tikrų įgūdžių, bet vis daugiau ir daugiau sudarome kolektyvinių sutarčių ir susėdame prie stalo. Tai jau yra kalbėjimosi pradžia“, – DELFI laidoje sakė viceministrė E. Radišauskienė.