– Pasitraukimas iš partijos – tai tik detalė. Ar jūs turite scenarijų, kaip viskas turėtų baigtis šiame Ramūno Karbauskio ir jūsų konflikte? Kokią matote atomazgą?
– Ypatingos atomazgos nebus, aš tiesiog pasitrauksiu iš partijos. Kita atomazga tai kas bus kuriama dar nežinau, bet visada matome norų ką nors sukurti.
– Norite sukurti, tai reiškia, kad norite likti politikoje ir po vienerių metų?
– Žinoma. Manau, kad liksiu politikoje. Jau dabar niekas negali pasakyti, kad neturiu patirties. Būdamas tokiose pozicijose, kokiose esu, t. y. atstovauju ne asmeninį, o žmonių interesą, tai manau, kad galėčiau tęsti tokį darbą.
– Jus visi Seimo nariai turėtų suvokti, kaip būsimos politinės jėgos atstovą, kaip tam tikrą būsimą konkurentą?
– Kaip politinės veiklos dalyvį. Nežinau, kas ta konkurencija. Taip, rinkimuose ji būna, bet po to ta konkurencija jau lyg ir nebe tokia. Dabar priešrinkiminis laikotarpis, tai ir vėl tas pats.
– Planuojate dalyvauti rinkimuose jau su nauja politine jėga apie kurios pavadinimą „Tėvynės labui" yra kalbama?
– Nežinau. Nesu nei koks bendraautorius, nei įsivaizduoju kad dabar ją kas kurtų. Manau, kad yra pakankamai politinių jėgų, turėtume stiprinti esamas partijas, padaryti jas autoritetingesnes. Reikia suprasti, kad partijos yra politikos ir demokratijos pagrindas ir kitaip negali būti.
– Jūs žiūrite į dabar esančias partijas? Kuri jums esanti partija artimiausia?
– Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Aš turbūt 10 metų buvau su ta partija dar nebūdamas jos nariu. Dalyvaudavau ir vietiniuose rinkimuose ir visur kitur. Bendradarbiaudavau su žmonėmis, kurie ten yra, labai juos gerbiu. Todėl ir dabar sakau, kad esu tos jėgos atstovas.
– Ketinate jungtis prie kitos politinės jėgos?
– Ne, neketinu.
– Bet rinkimuose dalyvauti norėtumėte su kažkokia kita politine jėga?
– Jei viena jėga nepriima arba atskiria, tai visada lengviau dalyvauti su kažkokia jėga, nei pavieniui. Esu laimėjęs vienmandatėje apygardoje, tikiuosi nepadariau gėdos. Manau, kad galiu siekti tų žmonių pasitikėjimo vėl ir tai būtų galimas mano asmeninis laimėjimas ateityje.
– Ar jūs vis dar galvojate apie tai, kad galėtumėte toje pačioje apygardoje susirungti su Ramūnu Karbauskiu?
– Aš neabejoju, kad bet kurioje apygardoje aš su juo galėčiau rungtis.
– Bet turite tokį planą?
– Nežinau jo planų.
– Na, jei jis kandidatuotų, o jūs sužinojęs kur yra R. Karbauskio apygarda ateinate ir sakote, na, pažiūrėkime, kuris čia kietesnis?
– Jis buvo Šilainiuose. Man būtų labai patogu su juo parungtyniauti. Tik žinote, yra emocijos. Žmonėms apygardoje su kuria aš dirbau tiek laiko, negalėčiau taip ateiti ir sakyti: aš neateisiu ir jūsų neatstovausiu tik dėl to, kad noriu rungtis su R. Karbauskiu. Tai čia tokia dvilypė mintis. Visaip gyvenime gali būti.
– Nedarote klaidos traukdamasis iš partijos ir taip demonstruodamas silpnumą, pasitraukdamas iki mūšio?
– Gal taip nevertinčiau. Galvočiau, kad pasitraukti iki mūšio ar daryti kažkokį manevrą, kad mūšyje nereikėtų muštis tiems žmonėms, kurie nenori to daryti. Kalbu apie partijos tarybą, kur aš priversčiau žmones balsuoti taip, kaip jiems Karbauskis liepė. Aš norėčiau, kad jie būtų laisvi nuo šito balsavimo ir jiems nereikėtų įgyvendinti kažkokio paliepimo.
– Jums neatrodo, kad net ir politiškai yra naudingiau eiti iki galo, dalyvauti balsavime. Jei jau tokia Karbauskio valia, tai būtumėte pašalintas iš partijos ir turėtumėte laisvas rankas. Dabar tarsi išsigąstate.
– Ne, aš neišsigandau, o pasakiau iš anksto. Norėčiau, kad ir aš būčiau tarp tų žmonių, kurie laikosi duoto žodžio. Aš senai sakiau, kad jei mane kas nors bandys išmesti iš partijos, tai aš nesudarysiu jiems tokios malonumo ir išeisiu iš partijos prieš tokį veiksmą. Manau, kad nuosekliai kalbėdamas tą patį aš turiu tęsti ir nemanau, kad tai kokia nors baimė. Išėjimui taip pat reikalingas apsisprendimas.
– Manote tikrai būtumėte pašalintas?
– Matant kokiais būdais ir kokie sprendimai priiminėjami taryboje iki šiol, tai neabejoju.
– Kokie tie būdai?
– Pavyzdžiui, kai tvirtino koalicinę sutartį, tai buvo pasiūlymas iš sutarties išskirti tą punktą, kur buvo kalbama apie Seimo pirmininko poziciją. Tam, kad ta pozicija būtų svarstoma, kaip liekanti partijai, didžiausiai frakcijai. Tai iš karto buvo padaryta viskas, kad tas punktas nebūtų išskirtas ir būtų balsuojama už visą koaliciją. Tai yra manipuliacija, kuri nesuteikia galimybės žmonėms. Eilinį kartą pasakyti, kad mes, turėdami didžiausią frakciją turime ir garbingą asmenį atstovaujantį tenai.
– Ar sutiktumėte su tais, kurie sako, kad išėjęs iš partijos prarastumėte ir Seimo pirmininko pareigas?
– Tai turės nuspręsti Seimas. Pagal tuos signalus, kokius dabar turiu, tai kol kas yra nesvarstoma pasitarnauti Karbauskio iniciatyvoms Seime.
– Ar nedarote klaidos siųsdamas žinią kitiems politikams Seime, sakydamas, kad aš išeinu iš partijos, galbūt eisiu į kitą, galbūt dalyvausiu kuriant ar populiarinant kažkokį kitą politinį darinį, būsiu Seimo pirmininko poste, tokiu būdu būsiu matomas ir visiems jums kelsiu grėsmę.
– Aš niekam nenoriu kelti grėsmės. Priešingai, noriu, kad būtų dar daugiau darnos. Nebūnant partijoje, tai būtų dar viena priežastis galvoti apie tai, kad atstovauju tikrai visą Seimą. Kaip tik turėjome Baltijos ir Šiaurės šalių pirmininkų susitikimą, tai visi labai nuoširdžiai pavydėjo Švedijos parlamento pirmininkui jo visiško konstitucinio nepriklausomumo. Išrinkus Seimo pirmininką, jis nebelieka frakcijoje, nebebalsuoja, o tampa tiesiog viso parlamento darbo moderatoriumi.
– Na, bet jis gali būti partinis.
– Taip, jis lieka partinis, bet jo išrinkimas po to nebėra kvestionuojamas. Panašiai yra ir pas mus. Statutas aiškiai yra pasakęs, kad tai yra viso Seimo renkama pozicija ketveriems metams ir tik negalėjimas vykdyti pareigų, leistų to nedaryti.
– Paaiškinkite situaciją dėl Irinos Rozovos. Kada tiksliai jums buvo pranešta apie jos įtartinus ryšius su Rusijos diplomatais?
– Tai buvo 2018 metų vasarį, tikslai dabar datos nepasakysiu.
– Tai jau prieš pusantrų metų. Kodėl nieko viešai nesakėte ir nesiėmėte jokių veiksmų?
– Viešai yra sakoma, kada kas nors to prašo, o tai buvo informacija, kuri buvo perduota Nacionaliniam Saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). Apie tai mes diskutavome.
– Tačiau visi komiteto nariai to nežinojo.
– Visi komiteto nariai turbūt nežinojo dėl to, kad tai nėra jautri informacija ir jie tiesiog su ja nesusipažino. Informacija buvo pateikta komiteto nariams. Tai reikėtų jų klausti kiekvieno atskirai. Man buvo patarta nesuteikti jai leidimo dirbti su slapta informacija, aš taip ir padariau. Supažindinau frakcijos seniūnę Ritą Tamašūnienę, kad jie turėdami kvotą komisijos pirmininko pavaduotojai, negalės jos užimti, nes yra tokia informacija ir tam asmeniui to suteikti negalima, o reiktų pagalvoti apie kitą žmogų. Tada jie taip ir padarė. Irina Rozova iškart atsisakė, ji nebuvo valdančiojoje koalicijoje. Ji nevaldė jokios jautrios informacijos. NSGK tolimesnių iniciatyvų nebuvo.
– Todėl, kad jie manė, jog reikia saugoti koalicijos potencialią partnerę, kad nereikia mušti savų?
– NSGK visada yra ir labai griežtų opozicijos narių. Jie taip pat nesureagavo kažkaip išskirtinai.
– Pirmininke, nematote savo dvigubų standartų kalbant apie Bastį ir Rozovą?
– Visai nelyginami variantai. Bastys buvo Seimo pirmininko pavaduotojas. Jis buvo koalicijoje, tai visai ne tas pats. Jei jau lyginti, tai buvo atlikti visi tie patys veiksmai tiek su Basčių, tiek su Rozova. Informacija perduota NSGK ir jis toliau sprendė, kokius veiksmus toliau turi pasirinkti.
– Jūs sakote, kad iniciatyvumą turėjo demonstruoti komitetas, o ne jūs?
– Taip, kaip vienu, tai ir kitu atveju. Jie sprendė, kiek to iniciatyvumo reikia.
– Kaip manote, tarnybos, kurios jums pateikė tokią informaciją, jos turi intenciją tik, kad tas asmuo negautų teisės dirbti su slapta informacija ar vis dėl to į jus kreipėsi, kaip į politinį lyderį, kuris pradėtų tam tikrus procesus?
– Paklausimas buvo labai aiškus – ar galime suteikti. Atsakymas buvo labai aiškus, kad ne. Kadangi aš turiu teisę suteikti arba ne leidimą dirbti su slapta informacija. Būčiau labai suklydęs, jei būčiau suteikęs turėdamas tokią informaciją. Mano pareiga buvo nesuteikti, aš taip ir padariau.
– Ar kalbėjote su dabartiniu ar buvusiu komiteto pirmininku, kodėl nesiimta iniciatyvų?
– Kalbėjomės tada, ir jie viduje sprendė dėl iniciatyvos. Abu variantai yra nelyginami ir iki apkaltos turbūt būtų labai sunku ką nors prikalbėti. Tai buvo tik perspėjamieji dalykai, parodyta kokie tai buvo ryšiai. Daugiau nelabai galėčiau komentuoti.
– Tiek valdomos informacijos kiekis, tiek galimybės Basčio ir Rozovos atvejais buvo visiškai skirtingi.
– Absoliučiai. Rozovos atveju, informacijos kiekis ir galimybės veikti turbūt artimos nuliui.
– Tai sakote, kad tokį atvejį geriau turėti Seime, tiesiog neduoti leidimo ir viskas?
– Nesvarstome apie tai turėti ar neturėti Seime. Galimos iniciatyvos iš bet kurio asmens ir ypač iš NSGK. Bet jeigu jie nevertina, kaip jautraus dalyko, tai nevertina.
– Grįžkime turbūt prie būsimo balsavimo dėl nepasitikėjimo. Ar manote, kad jo nebus?
– Jis inicijuojamas daugiau nei metus laiko, tai man čia toks nuolatinis budintis klausimas. Kalbant su kitais parlamentų pirmininkai, tai jie sako, kad taip, už mus dažnai balsuojama.
– Ar jūs kalbėjotės su kitų frakcijų atstovais, kaip jie galėtų balsuoti? Pavyzdžiui, kaip balsuos dabartinė koalicija, kurioje yra keturios frakcijos?
– Tai tik įsivaizduojamai sietinas klausimas su koalicija. Taip, Karbauskis koalicijos sutartyje liepė įrašyti ir aš labai turiu atsiprašyti Gedimino Kirkilo, kad jį įvėlė į tokią situaciją. Tas nuolatinis keistas veiksmas, kai socdarbiečiai keturis ar penkis kartus viešai pasakė, kad mes nereikalaujame ir mums nereikia šio posto.
– Jis taip pradėjo kalbėti tik po to, kai apsiuostė politinę valią Seime. Pradžioje Gediminas Kirkilas sakė, kad jie ima tai, kas jiems priklauso, ko kažkada Butkevičius atsisakė ir panašiai.
– Atsisakė ko?
– Formuojant pačią pirmą koaliciją, esą Butkevičius atsisakė būti Seimo pirmininku.
– Ne, tose pirmose derybose, kur dalyvavo Povilas Urbšys ir Rima Baškienė, buvo kategoriškas reikalavimas. Ramūno Karbauskio reikalavimas buvo kaip raudoni kuoliukai – su tokia didele frakcija šiuos du postus turime išlaikyti frakcijai.
– Bet kuriuo atveju, kalba apie socialdarbiečius, kurie sakė, kad ima šitas pareigas, bet kadangi šansų nėra daug, tai jų nebeima. Tai vis dėl to, kaip manote balsuos kitos frakcijos? Bent jau valdančioji koalicija?
– Pirmiausia, daug dorų žmonių ateina kalbėtis ir man aiškiai pasako, kad nesielgsime taip, kaip bus nurodyta, nes balsavimas slaptas. Aš labai esu dėkingas tiems žmonėms. Taip pat ir už moralinį palaikymą, kuris ateityje taps fiziniu. Turbūt to įrodymas yra labai aiškus, nes tas balsavimas dėl atšaukimo yra nukeliamas daugiau nei metus laiko. Reiškia tos koalicijos šiam klausimui išspręsti nėra. Ji yra sudaryta vykdyti vyriausybės programą, pasidalinti postus vyriausybėje, prisiimti politinę atsakomybę už veiklas, bet nesivelti į vieno asmens ambicijos įgyvendinimą. Pabrėžiu, vieno asmens. Gal dviejų.
– Kas antras? Agnė Širinskienė?
– Jūs pataikėte.
– Pone Pranckieti, pakalbėkime apie jūsų ateities planus. Ar Saulių Skvernelį jūs laikote politiniu bendražygiu?
– Taip.
– Savo politinę ateitį sietumėte kartu su juo?
– Aš galėčiau sieti su visais, kuriems rūpi valstybė. Galima būtų tuos žmones vadinti valstybininkais, kurie neturi kažkokio savo intereso, o turi valstybės interesą. Manau, kad esu visiems tiems žmonėms pakeliui.
– O koks Ramūno Karbauskio interesas?
– Manau, kad jo interesus anksčiau ar vėliau dar imsis kas nors patyrinėti. Ir pamatys kokie jie yra. Dabar inicijuojamame tyrime galbūt gali įvykti, kadangi kalbama apie Rusijos galimą įtaką politikai, kaip per verslą gali būti įtakojama. O verslai susiję. Tai ar mes netapsime vienoje barikadų pusėje, kaip tyrimų objektai, tai dar apie tai irgi galima pagalvoti. Bet manau, kad anksčiau ar vėliau bus užduodami tie klausimai, kurie nebuvo užduodami iki šiol. Prisimenate, kai buvo inicijuojami tyrimai ir buvo daroma viskas, kad jų nebūtų. Visokie pažadai ir gąsdinimai buvo, kad, Karbauskis išeis iš frakcijos, jei tas tyrimas bus. Tyrimas yra reikalingas. Tikiuosi, kad tai bus NSGK tyrimas. Tai yra reikalinga tam, kad būtų atsakyta į klausimus. Mes komisiją įsivaizduojame kaip bausmę, bet priešingai. Komisija yra tam, kad galėtume kalbėtis.
– Manote, kad Seime yra pakankamai politinės valios tirti Ramūno Karbauskio verslų įtaką?
– Už metų bus kitas Seimas, bus kita dauguma. Gal tada atsiras iniciatyvos. Ateitis nėra žinoma.
– Neparėjo nei dveji metai apie viešai užduotus klausimus Ramūnui Karbauskiui apie jo interesus susijusius su Rusija ir Seimo pirmininkas sako, kad reikia tai išsiaiškinti.
– Aš ir tada su juo kalbėjau, kad reikia tą išsiaiškinti. Ir tuomet komentavau, kad komisijos ir skirtos atsakyti į klausimus. Tačiau ir siūlant antrą kartą, rudenį, kai jau nebeprieštaravo frakcija, tas iniciatyvumas jau buvo nublankęs.