„Galiu tik pasakyti, kad Rozovos atvejis yra reikalaujantis labai atidaus dėmesio, kadangi tai yra klausimas, susijęs su nacionaliniu saugumu, o tai jau yra ir prezidento dispozicijoje“, – žurnalistams Briuselyje trečiadienį sakė šalies vadovas.
„Jeigu yra bent menkiausios abejonės ar klausimai, kurie kelia pagrįstų abejonių dėl ponios Rozovos lojalumo, veiksmai turi būti atitinkami“, – pridūrė jis, bet nepatikslino, kokius veiksmus turi omenyje.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas prieš kelias savaites pranešė inicijuojantis parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos ryšių su Rusija, kai susipažino su 2018 metų sausį Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui išsiųsta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma apie parlamentarę.
Dokumente rekomenduojama neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
VSD dokumente rašoma apie Seimo narės tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui. I. Rozova yra šios partijos narė.
Anot Saugumo departamento, skirtingais laikotarpiais su Rusijos diplomatais aptartos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Žvalgybos duomenimis, I. Rozova prieš aštuonerius metus bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka formuojant koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, taip pat rašoma apie Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
I. Rozova per 2016 metų rinkimus išrinkta į Seimą pagal šios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sąrašą sąrašą.