Laidoje „DELFI Dėmesio centre“ prezidentas teigė, kad dėmesio skirs pensijoms. „Šalpos pensijų ir priemokų prie mažų pensijų klausimui mes taip pat ketiname skirti dėmesio ir teikiame atitinkamus pasiūlymus“, – kalbėjo G. Nausėda. Prezidentūra patvirtino, kad prezidentas į Seimo rudens sesijos darbotvarkę pasiūlė įtraukti naujų įstatymų iniciatyvų, kuriomis siekiama spartinti gerovės valstybės kūrimą.

Inciatyvomis siekiama didinti mokestines biudžeto pajamas, mažinti skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį. Jos taip pat leis stiprinti korupcijos prevenciją bei didinti viešųjų pirkimų efektyvumą.

„Mes taip pat esame numatę taikyti kitus įstatymus susijusius su socialine sauga, taip pat pasisakome už ministerijų jungimo pasiūlymą“, – tvirtino prezidentas.

Gitanas Nausėda

Jo teigimu, siūlymai apims ne tik ekonominę ir socialinę sritis. „Aiškiai išeinama už šios srities ribų, dėl to mes tikimės palaikymo. Šitoje vietoje aš tikrai matau prasmę bendradarbiauti su kitomis valdžios institucijomis, o ne toliau tęsti tuos apkasų karus. Galiu ir aš įsijungti į tą bendrą, vieningą chorą, mėtyti plytas į Seimo ar Vyriausybės pusę, bet aš suprantu, kad iš ten plytos taip pat atskris, – kalbėjo prezidentas. – Tai mano tikslas yra ne demonstruoti kažkokią retoriką, kuri patiktų man ar mano draugams, bet tam, kad įgyvendinčiau tuos sprendimus, kuriuos esu nusimatęs. Dėl to man priimtinas bendradarbiavimo modelis, tai nereiškia, kad kažkam bus nusileidinėjama.“

5 dienos per metus žmonėms, slaugantiems artimuosius

Prezidentas G. Nausėda kalbėjo apie apie 5 dienas per metus žmonėms, slaugantiems senus tėvus.

Tai – ne naujiena, o dar birželį galutinai patvirtintos Europos Sąjungos direktyvos dalis. Valstybės narės prie direktyvos savo įstatymus turės pritaikyti per trejus metus. Pritaikyti nereiktų tik tuo atveju, jei šalyje jau galioja geresnės sąlygos, bloginti padėties šalys negali.

Po direktyvos patvirtinimo birželį socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad „darbdaviai Lietuvoje turi suteikti atostogas darbuotojams, kurie slaugo šeimos narį tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga, o direktyvoje kalbama apie minimumą – 5 darbo dienas per metus“. Būtent šis minimumas, remiantis ES direktyva, Lietuvoje turi būti įteisintas įstatymais per trejus metus.

Ligoninė

Šis ES siūlymas susijęs su Europos šalių visuomenių senėjimu: pastebėta, kad moterys dažniau rūpinasi sergančiais šeimos nariais, ir tai jas verčia apriboti profesinę veiklą, o vėliau lemia mažesnę pensiją.

Valstybės raginamos prižiūrinčio asmens atostogas suteikti, kai slaugomi ne tik artimosios šeimos nariai – partneris, sutuoktinis, vaikas ar tėvai, bet ir kiti kartu gyvenantys asmenys.

Nereikalaujama, kad tokios atostogos būtų apmokamos, tačiau suteikiant šias atostogas turi būti pateikiami tinkami įrodymai apie šeimos nario ar giminaičio priežiūrą.

Lietuvoje Darbo kodeksas jau šiuo metu sudaro sąlygas gauti neapmokamas atostogas slaugyti sergančiam šeimos nariui tiek, kiek rekomenduoja gydymo įstaiga. Kai šeimoje yra neįgalus asmuo, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, ar tėvai augina neįgalų vaiką iki 18 metų, per metus galima gauti iki 30 kalendorinių dienų neapmokamų atostogų šalia kasmetinių apmokamų atostogų. Šį prašymą darbdaviai privalo tenkinti.

Be to, apdrausti ir reikiamą stažą turintys darbuotojai Lietuvoje taip pat turi teisę į „Sodros“ apmokamą 14 kalendorinių dienų priežiūrą susirgus vaikui iki 14 metų ar į 7 kalendorinių dienų ligos išmoką apsirgus kitam šeimos nariui.

Laisvadieniai auginantiems vieną vaiką

G. Nausėda žada papildomą laisvadienį auginantiems vaikus. „Bus teikiamos Darbo kodekso pataisos, numatančios papildomas poilsio dienas darbuotojams, auginantiems vieną vaiką“, – pabrėžė prezidentūros atstovai.

Šiuo metu mamadieniai ir tėvadieniai skiriami tiems, kurie augina du ar daugiau vaikų. Viena papildoma poilsio diena per mėnesį šiuo metu skiriama kiekvienam iš tėvų, auginančių 2 vaikus iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų.

Dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį: kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų.

Rugsėjo pirmoji

Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 1 papildoma poilsio diena, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 2 valandomis per savaitę. Kitaip tariant, mama ar tėvas gali kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną dirbti 2 valandomis trumpiau.

Jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Vadinasi, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau.

Vieną ar daugiau vaikų, besimokančių pagal priešmokyklinio, pradinio ar bendrojo ugdymo programą, iki 14 metų auginantiems tėvams priklauso laisvas pusdienis pirmąją mokslo metų dieną. Šis pusdienis priklauso tuomet, jei tėvai neturi teisės į papildomas dienas.

Tėvams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų priklauso daugiau kasmetinių atostogų – 25 darbo dienos, jei dirbama penkias dienas per savaitę ir 30 darbo dienų, jei dirbama šešias dienas per savaitę.

Visi, tėvams suteikiami laisvadieniai, yra apmokami pagal gaunamą vidutinį darbo užmokestį.

Dėmesys mažiausioms ir šalpos pensijoms

G. Nausėda kalbėjo ir apie šalpos pensijas ir priemokas prie mažų pensijų.

Teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją turi asmenys, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas, asmenys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais iki 24 metų, tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis, motinos, pagimdžiusios ir išauginusios iki 8 metų penkis ar daugiau vaikų ir kiti asmenys.

Šalpos pensijų dydžio matas yra šalpos pensijų bazė –132 eurai. Atskirais atvejais skiriamos skirtingo dydžio šalpos pensijos – nuo 0,75 iki 2,25 bazinio dydžio.

Apie mažiausias pensijas kalbama jau kurį laiką. Seimas dar pernai pritarė Vyriausybės siūlymui didinti mažiausias pensijas. Padidintos mažiausios pensijos buvo pradėtos mokėti šių metų vasarį tiems, kurių visa gaunamų išmokų suma nesiekia 238,45 Eur.

Mažiausios pensijos buvo didinamos individualiai.

Prezidentūra pranešime spaudai teigė, kad prezidentas taip pat teiks įstatymų pataisas, kurios sudarys sąlygas sparčiau didinti senatvės pensijas ir pagerinti senatvės pensijos išankstinio skyrimo sąlygas, taip mažinant 41,7 proc. siekiantį pensininkų skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį. Taip pat bus mažinamas neįgaliųjų skurdas, siekiama sparčiau didinti mažų pensijų priemokas, šalpos pensijas ir valstybės remiamas pajamas.

Edmundo Jakilaičio interviu su Gitanu Nausėda laidoje „DELFI Dėmesio centre“: