Tuo tarpu nežinantiems, kaip kraujo spaudimą pakelti, ši vaistažolė gali tapti savotišku išsigelbėjimu.

„Manyčiau, reikia vieno žmogaus, kuris pagarbintų. Prieš trisdešimt kelis metus, aš dar turiu tą straipsnį, amžiną atilsį Šimkūnaitė buvo gyva ir jos laikraštyje buvo parašyta, kad jonažolė nuo 99 ligų. Dabar pradėjo garbinti gauromedį, jau irgi nuo kaži kiek ligų. Pasako, kad geriausia ir viskas. Kiaulpienė buvo nieko neverta, visi pyko, baisi piktžolė, o užėjo, kad kiaulpienė kaip ženšenis. Yra vaistažolių, kurios per daug garbinamos“, – apie vaistažolių madas kalba A. Stasytienė.

Vienai grupei žmonių itin pavojinga

Žolininkės teigimu, kalbant apie gerąsias jonažolės savybes dažnai pamirštami paminėti jos minusai.

„Turiu pririnkusi, aš ją dedu į tepalą, bet ji labai didina kraujo spaudimą. Viena iš pagrindinių savybių, kad didina kraujo spaudimą. Pasakykit, kiek žmonių turi žemą kraujospūdį? Visi turim aukštą kraujospūdį, geriam vaistus, o ji didina“, – įspėja pašnekovė.

Paklausta, ar tai galėtų pagelbėti tiems, kuriuos kamuoja žemas kraujospūdis, A. Stasytienė linksi galva. „Aš pritariu, kam mažas kraujo spaudimas, tegul geria jonažolę. Tik ne vasaros metu“, – primena ji.

Vasaros lygiadienį skelbia pražydusios jonažolės

Tiek gydytojai, tiek žolininkai ne kartą akcentavo, kad jonažolė didina jautrumą saulei, tad vartojant šią vaistažolę saulėtu laikotarpiu gali pasireikšti alerginė reakcija – oda gali parausti, atsirasti bėrimai.

„Kai yra saulėtas laikotarpis, daug būname saulėje, jonažolės negalima. Aš jums niekada neduosiu jonažolių arbatos vasaros metu. Čia kiekvieno žolininko nuomonė, suvokimas, bet aš su ja nedraugauju“, – teigė A. Stasytienė.

Tiesa, žolininkas Marius Lasininskas yra sakęs, kad jonažolės poveikis esant saulėje esą labiau mitas, jei ši vaistažolė naudojama arbatoms. Žolininkas yra teigęs, kad tam, jog išsiskirtų medžiagos, didinančios jautrumą saulei, reikėtų suvalgyti visą augalą, o jei žiupsnelis susmulkintos ir išdžiovintos jonažolės užpilama kaip arbata, tokio poveikio būti neturėtų.

Gali nunuodyti gyvulius

Savo ruožtu A. Stasytienė atkreipia dėmesį, kad džiovinant šią vaistažolę reikėtų ją saugoti ir nuo gyvulių, nes jiems jonažolė gali tapti mirties nuosprendžiu.

„Ją labai garbina ir rašo, kad nuo 99 ligų. Mes vadiname jonažole, mano vaikystėje ją vadino šventajoniais. Bet įsiklausykime ir kaip kitose tautose skamba kiekvienos vaistažolės pavadinimas. Rusų kalba jonažolė yra „zveroboi“. Ką reiškia? Žvėrių naikintoja, pjovėja.

Taip yra iš tikrųjų. Jeigu jonažolę suėda gyvuliai, jie krenta. Tai yra faktas. Mes turėjome baltų avių, paskui man paaiškino, kad (nuo jonažolės – DELFI) krenta gyvuliai, kurie turi balto pigmento. Jeigu karvė bus juoda, ji nekris, o jeigu bus su baltomis dėmėmis – gali kristi. Mūsų krito keturios avys. Kadangi pavasarį, vasarą avys būdavo išvarytos laukan, šitų vaistažolių buvo likę nuo praeitų metų, taigi gaila, ugnin gi nemesi. Tai nunešė tvartan į pakraikę, o avys suėdė ir krito. Ir aš su ja nedraugauju“, – savo patirtimi dalinosi pašnekovė.

Jonažolė žydi birželio-spalio mėnesiais, būtent tada šios vaistažolės ir reikėtų prisirinkti. Tiesa, vartoti reikėtų ne visą augalą, o viršutinius jo lapus bei žiedus. Jopnažolės žiedus bei lapus reikėtų džiovinti palėpėse, kur jų nepasiekia saulės šviesa ir gerai cirkuliuoja oras.

Geriausiai gelbsti nuo nudegimų

Anot žolininkės, jonažolė turi ir gerų savybių. Pati A. Stasytienė teigia ją dedanti į savo gamybos tepalus, o jei namuose šią vaistažolę užpilsite aliejumi, tai gali tapti puikiu pagalbininku gydant nudegimus. Tačiau saulės nudegimams gydyti šio užpilo žolininkė nerekomenduoja.

„Įdėti į tamsaus stiklo indą ir užpilti saulėgrąžų nerafinuotu aliejumi, palaikyti 40 d. šiltai vis pakratant“, – kaip pasigaminti jonažolių aliejų rekomenduoja pašnekovė.

Jos teigimu, tokį aliejų galima naudoti ir po pirties, tepti veidą ir rankas. „Bet po nudegimų pirmas vaistas“, – tikina žolininkė.

Yra žinoma, kad šio augalo aliejus senovės Graikijoje ir Romoje buvo naudojamas gydyti žaizdoms po mūšių, o Amerikos indėnai jonažolę naudojo karščiavimui malšinti, gyvačių įkandimams ir odos ligoms gydyti.

aliejus
Foto: fotolia.com

Laikoma natūraliu antidepresantu

Daugelyje žolininkystės knygų jonažolė vadinama ir natūraliu antidepresantu. Kaip teigiama Algimanto Mečislovo Olšausko knygoje „Sveikatos gidas“, šios vaistažolės žieduose yra flavonoidų, karotinoidų, eterinio aliejaus, organinių rūgčių ir kt.

„Jonažolių preparatai tinka vartoti profilaktiškai siekiant neleisti pasireikšti depresijai, nuovargiui, miego sutrikimams, blogai nuotaikai. Jonažolės veikliosios medžiagos turi antidepresantams būdingų savybių, o tai skatina serotonino gamybą galvos smegenyse“, – rašoma knygoje.

Susidūrus su miego sutrikimais ar nerviniu nuovargiu kai kurie žolininkai rekomenduoja vieną šaukštelį džiovintos jonažolės užpilti 300 mililitrų karšto (95 laipsnių Celsijaus) vandens, palaikyti septynias minutes ir gerti su šaukšteliu citrinos sulčių ir medumi. Tokį užpilą pasireiškus negalavimams rekomenduojama vartoti du kartus per dieną, 30 min. iki valgio.

Vis dėlto dėl galimo šalutinio ir nepageidaujamo jonažolės poveikio A. Stasytienė esant nerviniams sutrikimams ar jų profilaktikai rekomenduoja vartoti kitą žolę.

„Sukatžolė. Pas mane tikrai daug moterų kreipėsi ir man pačiai po tokio streso, kai mirė pirmas žmogus mano šeimoje – mama, buvo labai labai sunku. Sakiau eisiu pas gydytojus, o vyriausia dukra sako – mama, turi sukatžolės, ką tu čia pas daktarus eisi. Tikrai sukatžolė nuėmė tą stresą“, – pataria pašnekovė.

Prie šios vaistažolės vartojimo rizikų taip pat nurodoma, kad nors ji ir veikia raminančiai, nepatartina jos vartoti geriant antidepresantus, taip pat nėščioms ir žindančioms moteris. Tiesa, ši žolė gali pagelbėti gydant šlapimtakių ligas.