Lietuvoje piketą rengia sąjunga „Vardan šeimos“, ji tapo gerai žinoma, kai šių metų pradžioje, po garsiai nuskambėjusios Kručinskų šeimos istorijos Kaune, rengė „raudono baliono“ akcijas, kuriomis siekė atkreipti dėmesį į vaikų teisių problemas.

Prie šios akcijos be Lietuvos jungiasi ir kitos pasaulio šalys: Rusija, Norvegija, Austrija, Danija, Bulgarija, Ispanija, Serbija, Italija, Kanada, JAV, Airija, Naujoji Zelandija, Lenkija ir Vokietija. Šiame proteste Vilniuje dalyvaus apie 60 žmonių visuose 4 piketo vietose.

Tarnybas kaltina nesiskaitymu

Sąjungos „Vardan šeimos“ pirmininkė Edita Morkūnienė DELFI tvirtino, kad nors šios problemos iš pirmųjų žiniasklaidos puslapių dingo, tai visai nereiškia, kad situacija jau išsisprendė.

„Ne, negerai. Nieko nėra gerai, mes dirbame su šeimomis, mes tiesiogiai susiję ir matome viską, kas vyksta vaikų teisėse, kas vyksta mūsų tarnybose. Tai mūsų tarnybų tikslas šiai dienai nėra padėti šeimai, išsaugoti biologinę šeimą, padėti šeimai, kurią ištiko krizė. Tai yra labiau įpareigojimai ir stengimasis nuo savęs „nukabinti“ visas šitas bėdas. Viskas yra daroma ir toliau, bet tik dar slapčiau – kad neišlįstų tai į paviršių“, – kalbėjo sąjungos pirmininkė.

Piketas prie seimo

Ji tvirtino, kad vien nuo kovo mėnesio sąjunga padėjo 8 šeimos susigrąžinti iš jų atimtus vaikus. E.Morkūnienė teigė, kad visos jos buvo galinčios auginti savo vaikus.

„Kiek mes matėme tarnybų pagalbos, tai ten jokios pagalbos nėra. Ten yra tarnybų nesiskaitymas, savo viršumo rodymas, įpareigojimai, bet jokios konkrečios pagalbos“, – DELFI sakė pašnekovė.

Pašnekovė tvirtino, kad ši protesto akcija nebus „Raudonojo balionėlio“ akcijos pratęsimas.

„Tai yra protesto akcija „Stop Barnevernet“, nes šis tinklas yra išsidėstęs visame pasaulyje, finansiškai remia visas šalis, tai yra didžiuliai pinigai, tikslai ir ambicijos. Jei atvirai, mes tai vadiname „vaikų verslu“, – net sakė pašnekovė.

Sąjungos atstovė tvirtino, kad „Barnevernet“ šaknys yra išsiplėtusios per visą pasaulį.

„Jos lygiai taip pat ir Lietuvoje yra. Visos šitos mūsų institucijos finansuojamos ir dirbama tam, mūsų specialistai net važiuoja mokytis į Norvegiją, grubiai išsireikšiu, kaip atiminėti vaikus. Nieko nuostabaus, jei po kokių 5 metų mes sulauksime panašių sprendimų kaip ir Norvegijoje“, – situaciją komentavo pašnekovė.

Paskatino ir Italijos istorija

Šią liepą tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė informacija apie situaciją Italijoje – dešimtys socialinių pareigūnų, psichologų, kaip įtariama, atiminėjo vaikus iš šeimų ir juos perduodavo globėjams, taip uždirbdami milžiniškas pinigų sumas.

„Ir tos šaknys eina į visą pasaulį“, – situaciją vertino sąjungos vadovė.

Jos teigimu, piketu tikimasi atkreipti Lietuvos institucijų dėmesį į šias problemas.

„Norvegijoje vaikai atiminėjami iš šeimų, prisidengiant vaikų gerove ir kartais net už tai, kad vaikas iš šeimos paimamas, nes jam (iki normos, aut. p.) trūko vieno kilogramo svorio. Ten iš viso yra absurdiška situacija. Ir lietuvių vaikų Norvegijoje yra daug paimta. O mūsų Vyriausybė, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nieko nepadeda. Kitos šalys už savo vaikus pastoviai (kovoja, aut.p)“, – DELFI sakė E.Morkūnienė.

Piketas prie Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus
Foto: DELFI / Rafael Achmedov

„Mums norėtųsi atkreipti dėmesį, kad tarnybos vis dar nedirba taip, kaip turėtų. Kad dar yra netvarka vaikų teisėse ir kad pradėtų pagaliau ministras ir minėtos institucijos pradėtų dirbti. Viskas tvarkoje, mes esame prieš smurtą, prieš vaikų mušimą. Bet daugelyje šitų situacijų net nėra apie smurtą šnekama. Jiems dažniausiai yra „prikabinama“ kažkokia nepriežiūra. Dirbkite, mokykite, padėkite šeimoms, kad jos taptų geresnės“, – kalbėjo atstovė.

Ji teigė, kad Lenkijos ambasadorius iš Norvegijos buvo išprašytas vien todėl, kad „gynė savo piliečius“.

„Mūsų valstybė išvis nieko nedaro dėl mūsų vaikų. Apie jokią vaikų gerovę ten nėra šnekama“, – teigė ji.

Į šeimą grąžino tik po 10 mėnesių

Asociacijos vadovė E.Morkūnienė prisiminė istoriją, kai vaikas iš šeimos buvo paimtas po to, kai susirgo ir keletą dienų nesirodė mokykloje.

Edita Morkūnienė
Foto: Asmeninins albumas

„Vaiko mama buvo tik telefonu pasikonsultavusi su gydytoju. Tai visai normalu, kai vaikas truputį susirgo, pasikonsultuojate su gydytoju ir paliekate jį sveikti keletą dienų namuose. Mokyklos atstovai paskambino į polikliniką, bet registratūroje dirbanti moteris nežinojo, kad mama bendravo su gydytoju, tai pasakė, kad vaikas nėra užregistruotas. Tai vaiko teisių specialistai atvažiavo į namus, ištempė vaiką iš lovos, vaikas apsišlapino, neleido jam net kelnių pakeisti. Vaiko tėvas atsistojo ir pasakė, kad vaiką išveš tik per jo lavoną, jam buvo užlaužtos rankos, paguldytas ant žemės, mama nualpo... Tai ar čia yra vaikų gerovė?“ – klausimą kėlė asociacijos vadovė, pridurdama, kad minėtas vaikas asociacijos dėka jau į namus yra grąžintas, po 10 mėnesių praleistų vaikų namuose.

Jos teigimu, ir vadinamieji „tėvų auklėjimo“ kursai yra tik „lėšų įsisavinimas“.

„Mes tiesiog norime, kad pagaliau būtų atkreiptas dėmesys į konkretų darbą su šeima. Ir kad ta vaikų gerovė, kuri yra akcentuojama, ir taptų tikra šeimų gerove. Nes ar jūs įsivaizduojate, kokį stresą patiria vaikas, kai būna nuo šeimos „atjungtas“ 10 mėnesių“, – retoriškai klausė ji.