„Mano gyvenime daug kartų kai kurie gudročiai kabutėse mokė, kad kam tau tos knygos, kam tau tos žinios, geriau dirbk kažkokį konkretų darbą, – teigė G. Nausėda. – Aš jų neklausiau. Galbūt dėl to aš čia stoviu prieš jus.“
„Žinias, įgytas mokykloje, palyginčiau su automobiliu“, – tęsė prezidentas ir pridūrė, kad jei mokiniai praleis savo gražiausius metus, automobilis gal net ir neužsives, bet jei jie mokysis, tas automobilis bus galbūt net „Porsche“ ir pasileis didžiausiu greičiu.
Mokinių šventėje dalyvavęs prezidentas prieš sakydamas sveikinimo kalbą juokavo vaikų klausdamas, ar nė vienas nepamiršo šįryt ateiti į mokyklą.
Baigęs sakyti kalbą G. Nausėda įteikė pirmokų mokytojoms simbolinius Mokslo raktelius, o mokiniai jam padovanojo ąžuolą, linkėdami, kad „būtų stiprus, kaip ąžuolas“.
Mokyklos kieme ąžuolą pasodinęs prezidentas žiniasklaidai teigė, kad mokytojams vis dar trūksta dėmesio, o procesai vyksta lėtai. „Ne taip jau seniai teigėme, kad mokytojo profesija turi tapti prestižine, deja, šiandien kol kas matau labai mažai padarytų žingsnių, kad ta mokytojo profesija būtų de facto prestižinė. Laikas tuo tarpu bėga, o, kaip žinome, iki to laikotarpio, kuris buvo užsibrėžtas, 2024-ieji metai, ne tiek daug laiko liko, – kalbėjo prezidentas. – Norisi, kad pirmiausia pokalbiai nesisuktų apie tai, kiek mes dar papildomai galime paimti pinigų iš biudžeto. Šiandien aš matau daugybę resursų, kurie naudojami neefektyviai.“
Prezidentas sukritikavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos veiklą. „Ministerija turi labai daug lydinčių organizacijų, kurios yra yra aplink ją. Kaip rodo audito rezultatai, tų organizacijų veikla kelia tam tikrų abejonių pirmiausia dėl lėšų panaudojimo efektyvumo, – kalbėjo prezidentas. – Ieškokime lėšų ne prašydami papildomai, o ieškodami ten, kur jos panaudojamos neefektyviai.“
G. Nausėda teigė, kad lyginant su Suomijoje esančiu požiūriu į mokytojus, Lietuva yra „atsilikusi šviesmečiais“.
Prezidentas taip pat sukritikavo ir universitetų jungimosi procesą. „Šioje vietoje galime pastebėti tokias tendencijas ir padaryti tokias išvadas. Te, kur aukštosios mokyklos pačios suvokia jungimosi naudą ir būtinybę (svarbiausia būtinybę, nes šiandien jau gyvenimas verčia tai daryti), ten procesas daugiau ar mažiau vyksta. Ten, kur gudročius viršuje pagalvojo sujungti kažką dirbtinai, procesas vyksta labai sunkiai“, – tvirtino G. Nausėda.
Jo teigimu, ir valia, ir iniciatyva šio proceso turi būti atiduota į universitetų rankas, o valdžia turi prisidėti finansiškai.