Traumų patyrė daugiau žmonių

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyr. specialistas Aurelijus Česūnas tikino, kad ugniagesiams ši vasara buvo šiek tiek ramesnė nei praėjusi.

„Ugniagesiams ši vasara buvo ramesnė. Šiemet mes turėjome 5 procentais mažiau iškvietimų, kurių šią vasarą buvo tik daugiau nei 5000. Pastebime mažėjimo tendenciją. Kalbant apie gaisrus, skaičius irgi sumažėjo beveik 9 procentais. Žuvusiųjų irgi turime mažiau – 9 žmonės, o kas liečia skenduolius, tai mūsų tarnybos ištraukė 54 skenduolius“, – laidoje „DELFI diena“ kalbėjo A.Česūnas.

Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Zdislavas Skvarciany pabrėžė, kad žiemos ar rudens laikotarpiu iškvietimų sulaukiama daugiau.

„Ši vasara yra gana panaši kaip ir praėjusi vasara. Vasaros laikotarpiu mums tenka dažniausiai mažiau iškvietimų ir mes dirbame lengvesniu režimu. Jeigu žiemą ar rudenį turime maždaug 420 išvykų per parą, tai vasarą apie 350. Daugiau žmonių atostogauja, jie išvažiuoja poilsiauti, bet sunku įvardyti priežastis, tiesiog toks faktas yra. Kalbant apie traumas, galima pasakyti, kad šiais metais traumų žmonės patyrė kiek daugiau nei praėjusiais metais, bet tai yra visiškai neženklus padidėjimas“, – sakė Z. Skvarciany.

Didžiausia problema – alkoholis

R.Matonis tuo tarpu akcentavo tai, kad svarbu išsikelti dar ambicingesnius tikslus. Štai per metus keliuose dažniausiai žūva apie 177 žmonės, anot specialisto, šis skaičius turėtų būti daug mažesnis.

„Manau, kad visi ir siekia, kad žuvusiųjų skaičius mažėtų. Saugiu eismu besirūpinančios institucijos taip pat yra orientuotos į tai, kad pasiektume kuo ambicingesnius tikslus ir per kelerius metus nežūtų nei vienas žmogus, o 177 žuvusiųjų skaičius tikrai gali būti pagerintas, bet tam reikia infrastruktūros gerinimo, įvairių institucijų pastangų“, – tikino R.Matonis.

Komunikacijos skyriaus vedėjas akcentavo ir vieną didžiausių priežasčių, dėl kurios įvyksta nelaimės – alkoholis.

Zdislavas Skvarciany, Aurelijus Česūnas, Ramūnas Matonis

„Tarp nepilnamečių beveik pusę nusikalstamų veikų yra padaroma neblaivių asmenų. Kalbant apie smurtą namuose, tai galėtume įvardyti ir dar didesnius skaičius, kai smurtauja neblaivūs žmonės. Bendraujant su tais žmonėmis kitą dieną, kai jie išsiblaivo, jie visai kitaip pradeda vertinti aplinkybes. Galima suprasti, kad jeigu ne alkoholis ir toks didelis jo suvartojimas, daugelio nelaimių būtų galima išvengti. Tie žmonės kitą dieną visai nepamena, ką jie padarė. Tai yra labai dažnas atvejis, ypač jeigu kalbėtume apie mėnesio 10 dieną, kai yra išmokamos socialinės išmokos, kai žmonės geria kelias dienas iš eilės, kol tik turi pinigų. Labai dažnai žmonės paskui teisinasi, kad neatsimena, iš kur pas jį atsidūrė peilis, jie būna neadekvatūs, apimti kažkokios sunkiai paaiškinamos karštinės jie daro įvairius nusikaltimus, protu nesuvokiamus dalykus, kurių būdami blaivūs turbūt nepadarytų“, – DELFI laidoje kalbėjo R.Matonis.

Išsiblaivę žmonės gailisi

Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius taip pat patvirtino, kad daugelis žmonių, kurie patekdavo į ligonines, būdavo apsvaigę.

„Apie tai, ką kalba viena ar kita tarnyba, mes žinome ir tiesiogiai arba netiesiogiai vis tiek susiduriame. Alkoholis yra dažna priežastis, dėl kurios nutinka nelaimės. Vis tik vasarą žmonės, kurie perdozuoja labai stipriai, vasaros metu jie kažkur pamiega ir niekas nepastebi, bet žiemą ar šaltuoju metų laiku jie neturi, kur miegoti. Jie rizikuoja sušalti. Kalbant apie buitinius konfliktus, tai praktiškai visi žmonės būna apsvaigę nuo alkoholio. Kalbant apie skenduolius, daugiau nei pusė, kurie žuvo, jie vartodavo alkoholį. Tai yra rimta problema, kuri turi baisias pasekmes“, – sakė specialistas.

Foto: Mindaugas Milinis

Nors ši vasara buvo itin karšta, kaip pabrėžia specialistas, tai nebuvo didžiausia bėda, kuri nulemtų nukentėjusių ar žuvusiųjų žmonių skaičių. Anot jo, nors karščiai buvo žymiai didesni nei praėjusiais metais, tačiau nuo nelaimių apsaugojo prevencinė programa, nes žmonės žinojo pagrindines taisykles, kaip elgtis per karščius.

„Kalbant apie karščius, negalėčiau pasakyti, kad tai buvo didysis vasaros iššūkis. Galėčiau pasakyti, kad labai gerai veikė prevencinė programa, nes daugelis žmonių puikiai žinojo, kaip elgtis per karščius. Šiemet karščiai buvo žymiai didesni, bet nebuvo ženklaus nukentėjusių žmonių skaičiaus padidėjimo“, – sakė Z.Skvarciany.

A.Česūnas pripažįsta, kad šiemet nuskendo net 54 asmenys, o dažniausia priežastis – tiesiog savų jėgų neįvertinimas ir, žinoma, alkoholis.

„Per šią vasarą nuskendo 54 asmenys. Dažniausios priežastys yra tos, kad žmonės neįvertina savo pajėgumų, nežino, kur maudosi, nesilaiko elementarių saugumo taisyklių“, – sakė specialistas.

Iki tragedijos – vos vienas žingsnis

Z.Skvarciany pabrėžė ir kitą pusę – dažnai po įvykusių nelaimių žmogus gali sužaloti save ir padarinius jausti visą likusį gyvenimą.

Arnas Mazėtis, Zdislavas Skvarciany, Aurelijus Česūnas, Ramūnas Matonis

„Žuvusių skaičius – vienas dalykas, tačiau kiek daug yra žmonių, kurie vienaip ar kitaip sužaloja save. Pavyzdžiui, kurie po šokinėjimo į vandenį patyrė stuburo lūžį, jie gali tapti neįgaliais visam gyvenimui. Žmonės, kurie ryžtasi šokti nuo kranto į tvenkinį ir dar apsvaigę, jie rizikuoja, kad visą gyvenimą liks tik gulėti – negalės judinti nei rankų, nei kojų. Tai yra taip pat tragedija. Tiems žmonėms, kurie patyrė tokias sunkias traumas, paskui labai sunku grįžti į darbo rinką, praktiškai neįmanoma. Tiesa, dažniausiai tai būna jaunimas“, – sakė medicinos pagalbos stoties direktorius.

Anot jo, kartais užtenka vos vieno veiksmo, kad įvyktų tragedija.

„Užtenka vieno judesio ir viskas. Jauni žmonės galvoja, kad nieko tokio šokti į vandenį nežinant to telkinio, tačiau jie nežino, kad gali įvykti tragedija“, – DELFI tikino Z.Skvarciany.