Laikinoji Nacionalinio vėžio instituto direktorė prof. Sonata Jarmalaitė laidoje „DELFI diena“ papasakojo apie vėžį ir kas jį sukelia, kokio amžiaus žmonės dažniausiai serga šia liga, ar Lietuvos sergamumo mastai išsiskiria pasaulyje bei apie vis dar gajus įsitikinimus, kurie apsunkina gydymą.
Maždaug pusės susirgimų priežastys – neaiškios
Mokslų daktarė pabrėžia, kad nors vėžiu serga ir jauni žmonės, o bendros tendencijos rodo, kad vėžinių susirgimų daugėja, nes žmonės gyvena ilgiau.
„Ypatingai neišsiskiriame, bet pagal kai kuriuos vėžio navikus mes pirmaujame Europoje, o kartais ir pasaulyje. Tokios ligos būtų – prostatos vėžys, inkstų ligos. Šių ligų išgyvenamumas yra ganėtinai prastas, bet bendrai reikėtų pažvelgti į šią ligą, o bendra tendencija yra tokia, kad vėžinių susirgimų daugėja, nes žmonės gyvena ilgiau. Mes pasiekėme tokį gyvenimo lygį, kai išgyvename ilgiau, deja, ligos vyresniame amžiuje žmones puola labiau“, – DELFI laidoje sakė S.Jarmalaitė.
Taip pat mokslų daktarė pripažįsta, kad vėžiu suserga ir jaunesni žmonės bei vaikai, tačiau dažniausiai prevencine programa naudojasi vyresni žmonės, jau perkopę 50 metų ribą.
„Žinoma, vėžiu serga ir jaunesni žmonės. Ypač skaudu yra tada, kai ši liga pasiekia ne tik jaunus žmones, bet ir vaikus. Tai dažniausiai būna susiję su paveldimumu. Dalis žmonių diagnozę sužino ankstyvame amžiuje. Paaiškinimų yra įvairių, mokslas pateikia jų tikrai ne vieną. Galime vardyti labai daug kancerogenų, labai daug genetinių priežasčių, bet moksliniuose kongresuose mes pripažįstame, kad tik pusei susirgusiųjų mes galime pasakyti tikslią priežastį. Visa kita reikia toliau tirti ir aiškintis.Vėžys yra senėjančios visuomenės liga. Pavyzdžiui, kraujo vėžiu dažniausiai serga vaikai, jauni žmonės, o kitos ligos pasireiškia vėlesniame amžiuje. Yra paskaičiuota, kad aktyviau žmonės tikrintis pradeda nuo 50 metų amžiaus“, – tikino S.Jarmalaitė.
Ragina tikrintis kasmet
Gydytoja pabrėžia, kad net ir planinis, kasmetinis apsilankymas pas gydytojus gali būti labai naudingas.
„Tikrai taip. Labai džiaugiuosi, kad dažnai žmonės, kuriuos mes sutinkame, sako, kad po planinio sveikatos patikrinimo šeimos gydytojas atsiuntė tą žmogų pasikonsultuoti pas tam tikrą gydytoją. Tai tikrai yra puikus reiškinys ir tai pagirtina“, – kalbėjo S.Jarmalaitė.
Pasiteiravus, kokie simptomai skatina žmones pasitikrinti sveikatą, medikė tikina, kad vienas iš jų – nuolatinis nuovargis.
„Įvairūs simptomai, kuriems atsakymo nebesuranda šeimos gydytojas. Pavyzdžiui, ilgai besitęsiantis nuovargis, galvos skausmai, imuninio atsako, infekcijų dažnesnis pasireiškimas. Jeigu šeimos gydytojas neranda kažkokios ligos, jis gali įtarti, kad galbūt tai yra onkologinė liga. Vyrai dažniausiai serga prostatos vėžiu, tam mes turime specialų PSA testą. Jeigu PSA kiekis kraujyje yra padidėjęs, galbūt galima įtarti, kad yra prostatos vėžys. Didžiausios klinikos turi specialistus, kurie tai gali patikrinti, o kilus įtarimui, kad tai gali būti onkologinis darinys, žmogų reikia siųsti į onkologines klinikas“, – aiškino medikė.
Nebėra mirtina liga
Daugelis pripažįsta, kad visuomenėje vis dar gaji baimė pasitikrinti sveikatą, tačiau, kaip pabrėžia, S.Jarmalaitė, bijoti tikrai nereikia, nes sirgti kažkokia liga tikrai nėra gėdinga.
„Visuomenėje yra labai įvairių požiūrių į šią ligą. Kai kurie žmonės labai aktyviai tikrinasi, rūpinasi vėžio prevencija. Kai kurie žmonės net supyksta, jeigu nėra nustatoma jokia diagnozė, deja, kai kurie tiesiog vengia išgirsti diagnozę. Aš atsakyčiau visai visuomenei, kad mes turėtume keisti požiūrį į vėžį. Tai nebėra mirtina liga. Tikrai išgyvenamumas gerėja, vaistų prieinamumas gerėja, šios stigmos reiktų vengti. Žmogus tikrai neturėtų būti vertinamas kažkaip kitaip, jeigu jis pripažįsta, kad šiuo metu jis gydo vėžį. Kaip ir bet kuri kita lėtinė liga ji yra išgydoma.
Taip pat turėtų keistis ir ta stigma, kaip turėtų atrodyti onkologinė ligoninė, nes mes stengiamės sukurti namų aplinką, kad žmogus nestresuotų, jeigu turi pasitikrinti sveikatą. Mes stengiamės šiuos barjerus naikinti, požiūrį pakeisti. Tikimės, kad po truputį visuomenėje įvyks požiūrio virsmas“, – įsitikinusi S.Jarmalaitė.
Apie vėžio formas
Medikė pripažįsta, kad viena dažniausių ligos formų – krūties vėžys.
„Prieš kelerius metus mes sakėme, kad tai yra agresyviausias ir dažniausias moterų vėžys. Prieš maždaug 10 metų ši liga buvo gana rimtas nuosprendis. Dabar šios ligos diagnostiką mes išgrupuojame į molekulinius subtipus, kiekvienam atvejui turime tinkamą gydymą. Tai nebėra mirties nuosprendis. Net ir sunki ligos forma yra kontroliuojama ilgus metus“, – apie ligą kalbėjo profesorė.
Pasiteiravus apie gimdos kaklelio ir prostatos vėžį, mokslų daktarė tikino, kad šių ligų diagnozė tikrai yra sunki, tačiau mokslo progresas padeda artėti prie tikslo – siekio išgydyti šias ligas.
„Diagnozė sunki, galbūt galėtų būti ir gimdos, inkstų, kasos – daug yra sunkiai diagnozuojamų ligų. Prostatos vėžiui mes jau turime šiuolaikinių priemonių. Ne tik PSA testas, bet ir Lietuvoje veikianti prevencinė programa. Diagnozei naudojami ir tolimesni etapai, vaizdinimo būdai. Prevencinė programa nuo ankstyvo amžiaus veikia ir gimdos kaklelio vėžiui. Tai ligos, kurias mūsų visuomenė jau sugebėjo pažaboti. Kasos ar inkstų vėžys, kiaušidžių vėžys – šios ligos yra besimptomės ir neturi tokių aiškių simptomų, kai liga progresuoja, ji pažeidžia organą, o tada dėl organo veiklos nepakankamumo žmonės kreipiasi į gydytojus, bet kartais pagydyti jau būna per sunku. Gydant šias ligas, tiesiog laukiame mokslinio proveržio“, – kalbėjo medikė.
Kraujo vėžys sudaro apie 10 procentų visų onkologinių susirgimų. Anot S.Jarmalaitės, šios ligos išgyvenamumas tikrai gerokai padidėjo.
„Kraujo vėžiai sudaro apie 10 procentų visų onkologinių susirgimų. Kraujo vėžys buvo nebe pats pirmasis, kuris pasinaudojo genetikos mokslo žiniomis, nes ten kraujo ląstelėse galime pastebėti kai kuriuos persitvarkymus ir anksti diagnozuoti ligą. Šios ligos išgyvenamumas tikrai ženkliai padidėjo, kai mokslas išgyveno progresą“, – tikino daktarė.
Medikė akcentuoja, kad žmonės turi keisti požiūrį į vėžį, nes sirgti nėra gėda, tačiau viešai skleisti kancerogenus – tikrai gėdinga.
„Yra tam tikrų onkologinių ligų, kurios yra siejamos su tam tikrais elgsenos tipais. Aš norėčiau pasakyti, kad vėžys nėra gėda, sirgti kažkokia liga tikrai nėra jokia gėda, bet kai kurios žmonių elgsenos yra gėdingos, pavyzdžiui, rūkyti viešose vietose. Aš tik neseniai sužinojau, kad mūsų paplūdimiuose vis dar yra rūkoma, o ten yra daug žmonių, vaikų, ten ilsimasi. Kancerogenus skleisti visuomenėje – tikrai gėdinga“, – pabrėžia daktarė.