Skola už nesumokėtas PSD įmokas kaupiasi penkerius metus. Pasak R. Karbauskio, „Sodra“ šiuo metu turi 36,7 tūkst. skolininkų. Beveik visi jie yra įsiskolinę nuo pat to laikotarpio, kai buvo pradėtos skaičiuoti skolos. Kiekvieno jų skola siekia maždaug 1500 eurų. Maksimalus skolos dydis galėtų sudaryti maždaug 2,5 tūkst. eurų
„Kiekvienam, kuris nėra susitvarkęs dokumentų, skola kabės kaip skola, ir šitoje situacijoje mūsų sveikatos apsaugos sistemoje tie žmonės negaus“, - sakė R. Karbauskis po susitikimo su sveikatos apsaugos viceministre Kristina Garuoliene, „Sodros“ vadove Julita Varanauskiene bei Valstybinės ligonių kasos vadovu Gintaru Kacevičiumi.
Pasak R. Karbauskio, per pasitarimą kalbėta, kaip padaryti, kad žmonės galėtų išsimokėti skolą per tam tikrą laiką.
„Šnekame, kaip išspręsti tą klausimą, bus kreipiamasi į kitas valstybes – Estiją, Latviją, Lenkiją, ir žiūrima, kaip jie tą klausimą sprendžia, kaip jie tvarkosi su skolų išieškojimu ir administravimu“, – sakė R. Karbauskis.
Tie žmonės, kurie atvykę į Lietuvą įrodo, kad mokėjo įmokas kitose šalyse, jiems skola Lietuvoje yra anuliuojama. Europos Sąjungoje neegzistuoja bendra sistema, kuri leistų automatiškai valstybėms susižinoti apie tai, kad išvykęs žmogus įmokas moka kitoje šalyje.
Problema aktualiausia tiems, kurie kada nors grįš į Lietuvą. Tačiau, pasak R. Karbauskio, dalis žmonių taip ir liks amžinais skolininkais.
„Dalis žmonių, kurie yra išvykę iš Lietuvos, ir Lietuvoje nesilanko arba neplanuoja lankytis, skola bet kokiu atveju išliks galima sakyti amžinai. Šiuo metu yra visiškai neaišku, ką daryti su žmonėmis, kurie išvyko ir mirė užsienio šalyse, ir apie juos nėra jokių duomenų. Nėra jokios pasaulinės duomenų bazės, kad mes Lietuvoje tai žinotume“, – sakė R. Karbauskis.
Iššūkiai – dėl „Brexit'o“
Pasak valstiečių-žaliųjų lyderio, problema dėl įmokų yra dabar ypač aktuali dėl „Brexit'o“, kuris panašu, kad įvyks be sutarties.
„Tai reiškia, kad gali būti, kad po kelių mėnesių mes turėsime šimtus tūkstančių Lietuvos piliečių, kurie yra išvykę į nebe Europos Sąjungos šalį. Reiškia, nebegalės veikti sistema, kada grįžti, parodai, kad gavai pajamas, ir tokiu atveju skola yra anuliuojama. Reikia suspėti tą reikalą sutvarkyti iki to momento, kad, jei tie žmonės grįš, galėtų įrodyti, kad jie turėjo pajamas“, – sakė R. Karbauskis.
„Sodra“ informuos, kaip neprisidaryti bėdų
„Sodros“ vadovė teigė, kad jos institucija ir toliau nuolatos pranešimais informuos žmones, ką jiems reikia daryti.
„Vienas iš variantų yra, kad, jeigu žmogus buvo išvykęs iš šalies, kitoje šalyje gyveno, ir ten buvo draustas sveikatos draudimo, pateikus dokumentus „Sodroje“ skola už tą laikotarpį yra anuliuojama.
Jeigu tas dokumentas sako, kad jis ir ateityje bus draustas, toks žmogus patenka į kategoriją asmenų, kuriems artimaisiais laikotarpiais nebeformuoja prievolė mokėti“, – sakė J. Varanauskienė.
Pasak „Sodros“ vadovės, žmonės, kurie tik ruošiasi išvykti iš Lietuvos, yra informuojami apie tai, kad išvykdami jie turėtų deklaruoti savo išvykimą, kad nebedalyvautų Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistemoje.
Anksčiau siūlė taikyti įmokoms amnestiją
Kaip rašė BNS, R. Karbauskis dar pernai spalį įregistravo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma asmenis, PSD mokančius kitose valstybėse, laikyti išvykusiais iš Lietuvos.
Taip pat siūlyta išvykusiais laikyti asmenis, pateikusius galutinai iš Lietuvos išvykstančio mokesčio mokėtojo deklaraciją, tačiau Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Vyriausybė projektui nepritarė.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu yra 36,7 tūkst. Lietuvoje nesančių ilgalaikių skolininkų, o vienas jų vidutiniškai skolingas apie 1,5 tūkst. eurų PSD mokesčio.
„Sodra“ ilgalaikiais skolininkais pripažįsta tuos, kurių ketvirtus metus neberanda Lietuvoje, todėl laiko emigravusiais. Tačiau jei jie savo išvykimo nėra deklaravę, atitinkamai nėra atleisti nuo PSD įmokų, todėl jų skola kas mėnesį didėja po 39 eurus.
Vyriausybė tokiam siūlymui nepritarė. Vyriausybės išvadoje apibendrinama, kad R.Karbauskio siūlymas „yra netikslingas ir sukurtų prielaidas kaupti neteisingus duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registre“.
Tokiam siūlymui nepritarė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.