„Pirmiausia teisės aktai neturi būti skirti tenkinti tam tikrų siaurų interesų grupių poreikių. Ir šis vertybinis požiūris atsispindėjo visuose be išimties prezidento veto. Kitas svarbus dalykas, kad kiekvienam teisės akto projektui turėtų būti atliekamas poveikio vertinimas – kokį poveikį tas teisės aktas, akto projektas, tapęs teisės aktu, padarys visuomenei“, – „Žinių radijui“ sakė J. Šovienė.
G. Nausėdos patarėja kartu pabrėžė, kad Prezidentūra skeptiškai žvelgianti į įstatymų projektus, reglamentuojančius naujus ribojimus.
Komentuodama prezidento jau pareikštus keturis veto, J. Šovienė užsiminė, kad pagrindinė tokios prezidento pozicijos priežastis - Seimo priimti ir prezidento vetuoti įstatymai skirti siauroms interesų grupėms.
„Dėl to juos buvo nuspręsta vetuoti“, – pabrėžė ji, pridurdama, kad rudens sesijoje Prezidentūra tikisi glaudesnio bendradarbiavimo su parlamentu.
„Veto nėra išeitis iš padėties, norėtųsi, kad bendradarbiaujant ir dirbant kartu prie tokios stadijos nebūtų prieita, ir tą mes darysime prasidėjus rudens sesijai“, – apibendrino prezidento patarėja.
Eidamas šalies vadovo pareigas G. Nausėda jau vetavo keturis Seimo priimtus įstatymus.