Įsuko nemenką skandalą

Seimo narės Irinos Rozovos dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Gruzijoje įsuko nemenką skandalą.

Pradėjus domėtis šiomis aplinkybėmis, paaiškėjo, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė Seime neturi leidimo dirbti su slapta informacija, nes dar pernai sausį Lietuvos žvalgybos Seimo pirmininkui pateiktu raštu apie I. Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais. Minėtame rašte rekomenduojama nesuteikti parlamentarei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Valstybės saugumo departamento dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, kuriam politikė ir priklauso.

Opozicijai pradėjus garsiai kelti klausimą dėl LLRA-KŠS atstovės Seime Irinos Rozovos veiksmų, prabilta ir apie galimybę domėtis pačios Lenkų rinkimų akcijos veikla.

LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, dabartinis Europos Parlamento (EP) narys taip pat buvo užfiksuotas su tuo pačiu asmeniu, dėl kurio pylos dabar gauna I.Rozova. Juos Valstybės saugumo departamentas (VSD) įvardija kaip Rusijos šnipą, prisidengiančius diplomatiniu darbu. Minėtoje nuotraukoje užfiksuota I.Rozova ir Rusijos konsulas Klaipėdoje Vladimiras Malyginas, kurį dar 2014 metais iš Lietuvos išsiuntė už informacijos rinkimą ir žvalgybą.

V. Malyginas, I. Rozova ir V. Tomaševskis

Pats V.Tomaševskis yra gerai žinomas dėl teigiamų pasisakymų bendradarbiavimo su Rusija atžvilgiu. Dalyvaudamas šiais metais rengtuose prezidento rinkimuose V.Tomaševskis ne kartą pabrėžė, kad dabartiniai Lietuvos diplomatiniai santykiai su Rusija nėra tinkami, jo teigimu, atsisakius karinės retorikos Rusijos atžvilgiu, Lietuva turėtų stiprų ekonominį kaimyną.

V.Tomaševskio pažiūros yra dažnai aptarinėjamos opozicijos atstovų. Jiems kliūna ne tik politiko dalyvavimas Pergalės dienos renginiuose, bet ir Georgijaus juostelės segėjimas. Tačiau pats politikas problemos čia nemato – kritikavo jis ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovų norą drausti minėtas Georgijaus juosteles.

Ne tik opozicijai, bet ir Lenkijos ambasadorei Lietuvoje Urszulai Doroszewskai kliūna politikų dalyvavimas Pergalės dienos renginiuose. Jos teigimu, ji neturėtų būti minima, nes ši diena nėra šventė nei Lietuvoje, nei pačioje Lenkijoje, šią poziciją ji išdėstė prieš dvejus metus.

Problema sena kaip pasaulis

Buvęs VSD vadovas Gediminas Grina DELFI sakė, kad VSD rašte aprašyta problema yra „sena kaip pasaulis“.

„Kaip matome iš rašto paskutinio VSD, tai jau yra sena kaip pasaulis problema. Daugiau čia net nežinau, ką pakomentuoti“, – kalbėjo buvęs VSD vadovas.

Gediminas Grina

„Tuo metu, (kai aš vadovavau, aut. p.) I.Rozova nebuvo Seimo narė, kaip pamenu. Tiesiog tas procesas toks buvo, kad VSD tuos reikalus visus natūraliai stebėjo, ir tiesiog nusikalstamų veikų nepavykdavo užčiuopti. Nes reikia labai skirti du dalykus – žvalgybą ir teisėsaugą, jei yra nusikalstamos veikos požymiai, tada yra atiduodama prokuratūrai ir VSD tuo nebeužsiima“, – aiškino pašnekovas.

G.Grina prisiminė, kad apie šią politikę kalbėta buvo jau ir anksčiau, net viešose ataskaitose. „Jau nebekalbu apie slaptas pažymas“, – teigė jis.

Paprašytas pakomentuoti VSD rašte Seimo pirmininkui išvardintas detales, G.Grina prakalbo apie esminį aspektą – viena yra tartis, visai kita – lėšas kelionei į Klaipėdą gauti.

„Viena tartis, visai kitas – gauti apmokėjimą. Užsienio žvalgybos jos taip neprofesionaliai neveikia, kad tiesiogiai atsiųsti pervedimą I.Rozovai. Matyt yra kažkokie kanalai, kaip tas apmokėjimas yra vykdomas. Kadangi juos yra labai sunku apčiuopti – čia yra labai sena problema – kaip apčiuopti užsienio šalies finansavimą kažkokį. Rusijos tarnybos tokių dalykų nedaro“, – pasakojo jis.
Viena tartis, visai kitas – gauti apmokėjimą. Užsienio žvalgybos jos taip neprofesionaliai neveikia, kad tiesiogiai atsiųsti pervedimą I.Rozovai. Matyt yra kažkokie kanalai, kaip tas apmokėjimas yra vykdomas. Kadangi juos yra labai sunku apčiuopti – čia yra labai sena problema – kaip apčiuopti užsienio šalies finansavimą kažkokį. Rusijos tarnybos tokių dalykų nedaro.

Jis teigė, kad susidomėjimas I.Rozova, kaip ir Mindaugu Basčiu, prasidėjo dėl jų pačių prašymo leidimo dirbti su slapta informacija.

„Žmogus paprastai neužkliūna, jei jam nereikia leidimo darbui su įslaptinta informacija. Ir čia buvo panašiai kaip ir su Mindaugo Basčio atveju, jis būtų neužkliuvęs, jei nebūtų sugalvojęs paprašyti leidimo. Arba čia yra pačių klaida, arba įžūlumas, kitų variantų nėra. Čia ne tas lygis, kad žodis „naivumas“ čia tiktų“, – situaciją komentavo buvęs VSD vadovas.

„Kiek aš stebiu viešą erdvę, tai labai čia viskas yra supaprastinama. Rusija gali veikti visaip – aktyviai, pasyviai. O kaip su I.Rozova, iš jos nieko nereikia, tik pavyzdžiui, kad ji atvažiuotų ir pasėdėtų, kaip Lietuvos atstovė ir viskas. Čia jau Rusijai yra laimėjimas, kad ji atvažiavo“, – DELFI kalbėjo jis.

„O kadangi čia žmonės nesusigaudo, kur išleidžia ją, (nesupranta, aut. p.) kad negerai čia, tai jau jokie VSD čia neišgelbės“, – tvirtino pašnekovas.

Paprašytas įvertinti, koks likimas gali laukti I.Rozovos, G.Grina pirštu dūrė į M.Basčio atvejį – apkaltą.

„Manau, kad čia viskas labai paprasta, jei būtų politinė valia, tai būtų apkalta. Nes šitas atvejis nuo M.Basčio nelabai kuo skiriasi. Jei taip grubiai žiūrėti, tai čia labai panašūs atvejai. Klausimas – tik kiek bus politinės valios Seime tuo užsiimti“, – kalbėjo buvęs VSD vadovas.

Paklaustas, kaip galima stabdyti tokius susitikimus, G.Grina prabilo apie politinės lyderystės trūkumą.

„Faktiškai vienintelis užkardymo būdas, kad aukšti politikai pasakytų, kad taip daryti yra neišmintinga. Ir tada tas žmogus, kuris važiuoja, jau negalės pasakyti, kad nesuprato, nepagalvojo. Bet aš per 10 metų negirdėjau, kad kažkokie aukšti politikai pasakytų, kad negalima taip elgtis. Jei nėra politinės reakcijos, VSD darbas yra tuščias“, – DELFI sakė G.Grina.

Toli nenueita

Buvęs NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas DELFI sakė, kad į tokias problemas įsipainioja vis tos pačios pavardės.
Artūras Paulauskas

„Tai nėra paplitęs reiškinys, praktiškai labai nedidelis tas ratas tų susitikinėjančių taip oficialiai, nesislepiant. Apie tai žinoma ir jis nėra kažkaip slepiamas. Kartojasi tie patys žmonės, kažkokių naujų aš nepastebėjau, nesu matęs“, – kalbėjo A.Paulauskas.

Politikas prisiminė, kad dar būdamas Seimo pirmininku, prieš daugiau nei dešimtmetį buvo sukūręs atskirą potvarkį, kuriuo uždraudė Rusijos ambasados darbuotojams laisvai vaikščioti po Seimą.

„Nes buvo tokia tradicija, kad ateina ir vaikšto po frakcijas, atskirus Seimo narius. Buvo tada tiesiai pasakyta, kad reikalingi leidimai, registracija, kad būtų aišku, kas kviečia, kas palydi išeinant“, – pasakojo jis.

Paprašytas pakomentuoti paviešintų pokalbių turinį, A.Paulauskas jį įvertino vienu žodžiu: „Prastai“.

Jo teigimu, nelabai toli nueita kovojant su tokiu elgesiu net ir per 15 metų.

„Man irgi tada buvo žinoma, kad vaikščioja per frakcijas, dėlioja koalicijas, kas su kuo turi būti, kas geri, kas blogi koalicijos partneriai. Reiškia toli nėra nueiti, ta tradicija toliau (veikia, aut. p.). Čia iš viso yra kišimasis į vidaus reikalus, jau čia rimti dalykai, jei jau ambasada dėlioja, kokios turi būti koalicijos, aš jau nekalbu apie finansavimo dalykus, kurie yra griežtai uždrausti ir neleistini“, – kalbėjo politikas.
Man irgi tada buvo žinoma, kad vaikščioja per frakcijas, dėlioja koalicijas, kas su kuo turi būti, kas geri, kas blogi koalicijos partneriai. Reiškia toli nėra nueiti, ta tradicija toliau (veikia, aut. p.). Čia iš viso yra kišimasis į vidaus reikalus, jau čia rimti dalykai, jei jau ambasada dėlioja, kokios turi būti koalicijos, aš jau nekalbu apie finansavimo dalykus, kurie yra griežtai uždrausti ir neleistini.

Jis kol kas nenorėjo konkrečiai įvardinti, kas laukia Seimo narės I.Rozovos.

„Čia klausimas gali eiti ir apie apkaltą“, – DELFI prognozavo A.Paulauskas.