Pasak Prezidentės, Baltijos kelias, kurio vienybė virto didele jėga, atvedusia mus į nepriklausomybę, nesibaigia ir šiandien. Tai kelias, kuris mums išsaugojo svarbiausią laisvės orientyrą.
„Baltijos kelio sukaktis mums leidžia sugrįžti prie savo esmės – iš naujo pajausti, kokie buvome ir esame drąsūs, orūs ir laisvę mylintys žmonės, kaip toli gali nueiti atbudusi tauta. Įspūdinga Baltijos sesių tvirtybė ir solidarumas prieš trisdešimtmetį atkreipė viso pasaulio dėmesį ir suteikė išsivadavimo impulsą kitoms tautoms“.
Į Baltijos kelią kvietusių senų radijo imtuvų instaliacijos kūrėjams Prezidentė perduos išsaugotą savo tranzistorių ir drauge su Katedros aikštėje susirinkusiais žmonėmis stebės šventinį koncertą „Vienybės banga".
Premjeras: per 30 metų Baltijos šalys tapo sėkmės pavyzdžiu
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Rygoje dalyvavo neformaliame Baltijos šalių Ministrų Pirmininkų susitikime, kuris skirtas Baltijos kelio 30-mečiui.
Susitikime su Latvijos Seimo pirmininke Ināra Mūrniece premjeras pažymėjo, kad Baltijos kelias – aukščiausia Baltijos tautų vienybės išraiška ir prasmingas simbolis, pabrėžė tolesnio trijų Baltijos valstybių bendradarbiavimo visais lygiais ir visose srityse svarbą.
„Šiandien džiaugiamės išskirtine proga, nes kartu minime Baltijos kelio 30-ąsias ir Baltijos Ministrų Tarybos įkūrimo 25-ąsias metines. Didžiuojamės tuo, ką mūsų šalys pasiekė per pastaruosius 30 metų. Išties nuveikėme daug, o mes visos – kartu ir pavieniui – tapome sėkmės pavyzdžiu, kuriuo nori sekti kitos valstybės“, – sakė S. Skvernelis.
Per Baltijos šalių premjerų darbinius pietus aptarti pagrindiniai regioninio bendradarbiavimo klausimai, užsienio politikos ir ES aktualijos.
Premjeras padėkojo latviams už Latvijos pirmininkavimo Baltijos Ministrų Tarybai metu pasiektą pažangą įgyvendinant bendrus prioritetus. Jis taip pat pažymėjo, kad Estija buvo išrinkta nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare 2020–2021 m., tai yra visų trijų valstybių laimėjimas.
Pabrėžta, kad Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su ES per Lenkiją tapo negrįžtamu procesu, tačiau būtina laikytis sutarto grafiko, kad šis strateginis tikslas būtų įgyvendintas jau 2025 m.
„Astravo AE išlieka iššūkiu Baltijos šalims ir visam regionui. Projekto status quo nesikeičia – tarptautinių ekspertų išvados lieka neįgyvendintos, tačiau deklaruojami AE paleidimo planai. Lietuva laikosi nekintančios pozicijos. Astravo AE saugos problemos turėtų būti išspręstos iki jai pradedant veikti“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.
Akcentuota, jog svarbu išlaikyti regiono vienybę, siekiant išvengti „nešvarios“ (pagamintos nesilaikant tarptautinių branduolinės saugos bei aplinkosaugos standartų) elektros energijos patekimo į Baltijos šalių rinką.
Pasak S. Skvernelio, toli pasistūmėta projekto „Rail Baltica“ srityje, tačiau, norit laiku ir sėkmingai įgyvendinti šį projektą, reikalinga pakankama ES finansinė parama.
Aptarti kiti aktualūs klausimai: ES aktualijos, transatlantiniai santykiai ir metų pabaigoje įvyksiantis NATO vadovų susitikimas.