Taip nusprendžiau, nes nenoriu partijos tarybai leisti svarstyti mano likimo, sako V. Pranckietis.

„Nesvarstys todėl, kad aš jiems neduosiu tos galimybės“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Kada tiksliai pateiks partijai prašymą pašalintį jį iš narių, kol kas V. Pranckietis pasakyti negalėjo.

„Parašysiu pranešimą“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad įtampa tarp LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio ir V. Pranckiečio atsirado, pastarajam nesutinkant savanoriškai pasitraukti iš Seimo pirmininko posto. R. Karbauskio teigimu, V. Pranckietis turi užleisti poziciją „socialdarbiečiams“, nes taip yra numatyta pasirašytoje valdančiosios koalicijos sutartyje. Pats V. Pranckietis tokį spaudimą vadina šantažu ir asmeninėmis R. Karbauskio ambicijomis. Dėl viešų V. Pranckiečio pasisakymų LVŽS lyderis ir partijos valdyba apskundė V. Pranckietį partijos etikos sargams, kurie Seimo pirmininko elgesyje pažeidimų neįžvelgė.

Tuo tarpu LVŽS trečiadienį informavo, kad rugsėjo 6 d. tarybos posėdyje planuojama spręsti tolesnį iš posto trauktis po pasirašytos koalicinės sutarties atsisakančio Seimo pirmininko V. Pranckiečio likimą partijoje.

Pranckietis: kai kuriems NSGK nariams trūksta atsakomybės

V. Pranckietis teigia, kad Valstybės saugumo departamento informacija visiems Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams buvo prieinama. Pasak Seimo vadovo, informacijos neskaitymas rodo kai kurių narių aplaidumą bei atsakomybės stoką.

„Manau, tai buvo atsakomybės trūkumas, kad jeigu yra pateikta informacija, bet ją apskritai sužino iš Sakartvelo parlamentaro po pusantrų metų, tai kažkas blogai veikia sistemoje“, – teigė V. Prankietis.

V. Pranckietis sakė, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narės Irinos Rozovos veiksmų gali būti kuriama. Kita vertus, V. Pranckiečiui atrodo keistos aplinkybės, kad tyrimas inicijuojamas tik po pusantrų metų.

„Manau, tyrimas yra visuomet atsakyti į klausimus ir atsakyti į visus klausimus: kodėl ši iniciatyva atsiranda dabar, kodėl NSGK nariai su medžiaga nesusipažino pernai, nors privalėjo susipažinti. Reikėtų prisiimti ir asmeninį požiūrį bei atsakomybę, kad kas vyksta ir kodėl po pusantrų metų kažkam nušvinta kažkoks klausimas“, – kalbėjo jis.

V. Pranckietis teigia padaręs viską, kas buvo jo prerogatyvoje.

„Aš perdaviau informaciją ir buvo suteikta informacija NSGK nariams, ir jie turėjo atviras rankas bei galimybes veikti. Bet aš manau, kad ten tiesiog nėra pagrindo giliam tyrimui. Bet tegul būna komisija sudaryta ir jie išsiaiškins, ar yra pagrindas, ar nėra pagrindo“, – sakė jis.

Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), išnagrinėjęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktą informaciją, kodėl LLRA-KŠS priklausančiai Seimo narei I. Rozovai nebuvo suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją.

Pasak NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko, I. Rozova leidimo dirbti su slapta informacija negavo nuslėpusi kontaktus su kitų valstybių diplomatais.

„VSD, atsižvelgusi į tam tikras aplinkybes, būtent tą dalį, kur reikia nurodyti, ar asmuo palaiko asmeninius ryšius su ne NATO, ne ES diplomatinių atstovybių darbuotojais, I. Rozova, pagal mums pateiktą informaciją, nuslėpė“, – trečiadienį sakė D. Gaižauskas.

NSGK pirmininko teigimu, VSD pateikta informacija yra labai rimta, verčianti įvertinti, ar I. Rozova nesulaužė Seimo narės priesaikos. Kita vertus, D. Gaižauskas taip pat teigė, kad buvęs NSGK pirmininkas Vytautas Bakas VSD informaciją turėjo, tik nesidalino su komiteto nariais. Pasak D. Gaižausko, tyrimų komisija turės išsiaiškinti ir tai.

ELTA primena, kad NSGK pastarąją savaitę jau svarstė I. Rozovos dalyvavimą Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjos sesijoje Sakartvele. Šiame ortodoksų forume pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba sukėlė masinius protestus šalyje.

Į NSGK posėdį atvykęs VSD atstovas Vaidotas Mažeika tuomet teigė, kad dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje, VSD nuomone, yra rizikos veiksnys nacionaliniam saugumui.

Su tuo sutinka ir ekspertai, tvirtinantys, kad Kremlius intensyviai naudoja įvairias organizacijas ir tarptautinius formatus, siekdamas didinti savo galią.