Pasak Kultūros paveldo departamento vadovo, pastatas adresu Žygimantų g. 1 (ant kurio kabėjo atminimo lenta) yra saugomas nuo 1993 m. liepos. Jam yra suteikta teisinė apsauga.
„Saugomos objekto vertingosios savybės. Jos šiam pastatui buvo nustatytos 2012 m. Deja, vertingųjų savybių akte nėra įvardinta lenta, kuri buvo pakabinta jau po pastato įrašymo į registrą 1997 metais“, – sakė V. Bezaras.
Pasak departamento vadovo, šituo atveju savivaldybė rėmėsi savo patvirtintais teisės aktais. Tai yra patvirtinta tvarka, kaip pažymimos vietos. 2011 m. Vilniaus savivaldybė pasitvirtino Pritarimo atminimo, informacinių lentų, įamžinimo ženklų įrengimo projektams tvarkos aprašą.
„Juridiškai žiūrint kaip ir viskas būtų tvarkoje – Vilniaus savivaldybė savo teritorijoje vadovaujasi savo patvirtintu teisės aktu. Tačiau nagrinėjant iškilo tik vienas neaiškumas, kad pasitvirtinusi šitą aprašą Vilniaus savivaldybė neregistravo jo Teisės akto registre. Oficialiai visas savivaldybės personalas naudojasi šita tvarka, tačiau norint jį susirasti visuomenės atstovui, to padaryti neišeitų“, – sakė V. Bezaras.
Pasak departamento vadovo, jeigu dabar būtų norima pakabinti lentą, būtų atsižvelgiama į tai, kad pastatas yra registrinis, valstybės saugomas, ir savivaldybė turėtų pateikti prašymą jo vadovaujamo departamento Vilniaus skyriui, ir gauti pritarimo raštą, kaip ir kurioje vietoje šitą lentą kabinti.
„Bet nuimant tokią lentą, jeigu ji nėra vertingoji savybė, atskiro leidimo nereikia“, – sakė V. Bezaras.
Klausimas aktualus ir kitoms savivaldybėms
Komisijai priklausantis „valstiečių“ frakcijos atstovas Stasys Tumėnas atkreipė dėmesį, kad šis klausimas yra aktualus ir kitoms savivaldybėms.
„Šiandien ne šiaip mes susirinkome, šiandien turbūt transliaciją stebi ir Jūsų bendrapavardis Antanas Bezaras, tai yra Šiaulių rajono savivaldybės meras, ant kurio pastato sienos irgi kabo graži atminimo lenta J. Noreikai. Jie dabar yra sutrikę, nežino, kaip elgtis. Kai yra 60 taisyklių (tiek, kiek savivaldybių), ar nemanote, kad turi būti vienas požiūris? (…) Šiandien žiūri visos Lietuvos merai, kur yra ta pati problema. Ar negalime kalbėti apie bendrą mechanizmą“, – į Kultūros paveldo departamento direktorių kreipėsi S. Tumėnas.
Departamento vadovo įsitikinimu, nereikia norėti, kad centralizuota valstybės institucija atsakytų už visų lentų kabinimą visoje Lietuvoje.
„Manau, kad Šiaulių atveju šiauliečiai turi spręsti apie šito žmogaus indėlį į miesto istoriją. Kol kas Kultūros paveldo departamentui įstatymais nėra pavesta šita funkcija“, – sakė V. Bezaras.
Bibliotekos vadovybė nebuvo informuota
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas atkreipė dėmesį, kad pagal bibliotekos juridinį statusą, pastatas priklauso valstybei, o biblioteka, panaudos teisėmis, juo disponuoja.
„Pati biblioteka turi savo steigėją. Tas steigėjas yra Lietuvos mokslų akademija, ir kartu su Mokslų akademija yra ne Kultūros, o Švietimo ir mokslo ministerijos dispozicijoje“, – sakė S. Narbutas.
Kultūros departamento vadovo įsitikinimu, tos lentos nuėmimas turėjo būti suderintas ir su biblioteka. Pasak jo, nuimant lentą buvo nežymiai apgadintas pastato fasadas. Dėl to departamentas kreipėsi į savivaldybę, ir paprašė jį sutvarkyti.
Bibliotekos vadovas per posėdį trumpai papasakojo jau žinomas aplinkybes apie tai, kaip ta lenta buvo nuimta.
„Po to, kai sudaužius lentą, mero iniciatyva ji buvo suklijuota ir vėl pakabinta senoje vietoje, ponas meras ne vieną kartą pareiškė tokį dalyką, kuris mus, bibliotekos darbuotojus, savotiškai nuramino – kad šitos lentos ir kitų panašių atminimo ženklų likimo klausimu bus kalbamasi, ir priimamas bendras sprendimas Vilniaus miesto savivaldybėje, ir nieko daugiau nebus daroma.
Tačiau atsitiko taip, kaip atsitiko. Liepos 27 dienos ankstų rytą lentą nuėmė „Grindos“ darbininkai. Bibliotekos administracija prieš tai nebuvo informuota, todėl mūsų budėtojas, pastebėjęs svetimus žmones prie bibliotekos, iškvietė policiją“, – pasakojo S. Narbutas.
Atkreipė dėmesį, kad sprendimas buvo nesuderintas
„Valstiečių“ frakcijai priklausantis Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narys Eugenijus Jovaiša priėjo išvados, kad Vilniaus miesto meras ir sostinės savivaldybės Taryba elgėsi netinkamai.
„Vadinasi, mes visi prieiname labai svarbios išvados, kad ponas Šimašius ir Vilniaus miesto Taryba vienašališkai neturi teisės, nesuderinusi su pastato naudotoju, ir juo labiau, jei tai yra objektas, turintis vertingąsias savybes, nesuderinusi su Kultūros paveldo departamentu, nuimti šitų lentų“, – kalbėjo E. Jovaiša.
Liejo nuoskaudą dėl išpuolių prieš tautinius simbolius
Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininko pavaduotojas Laimas Dieninis per posėdį kalbėjo apie tai, kad tokie veiksmai prieš tautinius simbolius vyksta sistemingai.
„Vėtros lenta yra tik viena mozaikos detalė. (…) Labai subtiliai viskas vyksta. Buvo pastatytas mažas žirgelis – Vytis, gelžbetonininis, apie 150 kilogramų svorio, pririšta Trispalvė. Yra nuotraukų. Jį sudaužė per savaitę, labai panašiais metodais kaip Vėtros lentą. Panašu, kad – kūju. (…) Deja, tarnybos nesureagavo. Mes išviešinome feisbuke ir visur kitur. Jį sudaužė nepataisomai. (…)
Toliau buvo du išniekinimai, apiplėšimai memorialo, kurį pašventino trys kunigai, dalyvavo partizanai, partizanų vaikai, Lietuvos gynėjai, Vyčio kryžiaus kavalieriai, daugybė buvusių ir esamų karininkų. Savivaldybė pripažino, kad viskas – tvarkoje. Įvykdyti du apiplėšimai, atkreipkite dėmesį – visi tie įvykiai buvo nakties metu“, – kalbėjo L. Dieninis.
Pasak jo, po pirmo atvejo jų organizacijos oficialiai kreipėsi į savivaldybę su prašymu pastatyti kameras.
„Kameros eksploatacija kainuoja labai nebrangiai. (…) Nepadarė, vėl apiplėšė“, – sakė L. Dieninis.
Toliau, pasak jo, vyko jau įdomesni dalykai, jau su „Grindos“ dalyvavimu,
„Su aikštės autorių kūrėjų sutikimu buvo laikinai padėtos granitinės plokštės, kol bus įkurtas pilnas memorialas. (…) Atkreipiu dėmesį – paryčiais arba nakties metu, prieš savaitgalį, berods irgi šeštadienio išvakarėse, dingsta dvi granitinės plokštės, beveik 8000 eurų vertės, kurios sveria tiek, kad vieną plokštę pakelti reikia aštuonių vyrų.
Dingsta staigiai, niekas nežino, kas pavogė. Mūsų organizacija oficialiai kreipėsi į teisėsaugą. Teisėsauga pradeda ikiteisminį tyrimą. Dirba geri tyrėjai, eina grandinėle, ir ta grandinėlė veda į Vilniaus savivaldybės administraciją. (…) Tuomet, kai jau tyrėjai prieina, kas ten galėjo „pavogti“, staiga atveža ir atsiprašo. Pasirodo „Grinda“ kranu pakrovė, išsivežė, nieko neinformavo, niekam neparašė“, – pasakojo L. Dieninis.
Pasak jo, lygiai taip pat savaitgalio išvakarėse, „nepriimant jokių procedūrinių sprendimų savivaldybės taryboje arba bent administracijoje“, nukabinta atminimo lenta J. Noreikai-Generolui Vėtrai.
„Jei mes gyvename teisinėje valstybėje, tai net nesutvarkius procedūrinių tvarkų, (…) nulupinėti nuo paveldo objekto, net jį pažeidžiant, nėra jokio moralinio arba teisinio pagrindo“, – kalbėjo L. Dieninis.
Procedūrą vadino vandalizmu
Parlamentaro P. Urbšys atkreipė dėmesį, kad savivaldybės pasitvirtinta tvarka, kuria ji vadovavosi, nėra registruota Teisinių aktų registre.
„Tai mes fiksuokime taip, kad Vilniaus miesto savivaldybė priima tvarką administracijos direktoriaus įsakymu, kuri pagal Lietuvos Respublikos įsakymą yra neregistruojama Teisės registre. Praktiškai jis yra nelegalizuotas įstatymiškai“, – sakė P. Urbšys.
Pasak jo, kitas nesusipratimas yra tai, kad, pagal įstatymus, tokius norminius aktus gali tvirtinti tik savivaldybės Taryba.
„Tai mes vėl turime teisinį nihilizmą. Reiškia, yra patvirtinama tvarka administracijos direktoriaus įsakymu, ji nelegalizuojama mūsų teisės registre. Administracijos direktorius viršija savo įgaliojimus, nes pagal kompetenciją tai yra Tarybos įgaliojimai“, – sakė P. Urbšys.
Parlamentaro įsitikinimu, reikėtų pasižiūrėti, kiek tokios tvarkos yra legalios.
„Nes gali būti taip, kad Kultūros paveldo departamentas gali būti įtrauktas į nelegalų veiksmą. Nes būtent savivaldybės patvirtintoje tvarkoje yra punktas, kuriame aiškiai rašoma, kad, jeigu tai yra susiję su Kultūros paveldo departamento kompetencijoje esančiu pastatu, tai turi būti gautas Vilniaus miesto teritorinio padalinio specialisto raštiškas pritarimas projektui.
Gaunasi taip, kad savivaldybė vadovaujasi nelegaliu aktu, ateina į Kultūros paveldo departamentą, tada pareigūnas pasirašo, ir tokiu būdu jis dalyvauja abejotiname teisiniame veiksme“, – sakė P. Urbšys.
Pasak jo, šiame punkte labiau kalbama apie tai, kaip pakabinti lentas, bet neaptarta, kaip jas nukabinti.
„Pagal nustatytą tvarką, savivaldybė gali prisiimti bet kokias tvarkas, bet vis dėlto yra priimti įstatymai, kurie apsidraudžia, kad nebūtų nekontroliuojamų procesų. Pagal šitą apsidraudimą, yra taip, kad net, jei valdytojas sugalvotų prisikalti dar vieną atminimo lentą, įamžinant kokį nors ilgametį darbuotoją, ir tą padarytų. Bet kokiu atveju Kultūros paveldo departamentas reaguotų“, – kalbėjo P. Urbšys.
Pasak jo, dabartinė situacija yra kuriozinė.
„Fizinis asmuo su kūju sudaužo tą atminimo lentą. Jo atžvilgiu yra inicijuojamas baudžiamasis persekiojimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Esmė yra tame, kad yra padarytas vandalizmo aktas. (…)
Jeigu mes fiksuojame, kad šitas veiksmas yra padarytas vadovaujantis nelegalia tvarka, pažeidžiant Kultūros paveldo apsaugos įstatymą, tai turime kelti klausimą, ar pakanka profilaktiškai kreiptis į savivaldybę (dėl žymių panaikinimo). (…) Administraciniame teisės pažeidimų kodekse yra 188 straipsnis – savivaldžiavimas. (…) Matau, kad teisinėje aplinkoje yra pakankamai straipsnių, kurie įpareigotų reaguoti“, – sakė P. Urbšys.
Politiko vertinimu, sprendimu nukabinti atminimo lentą „Vilniaus miesto meras inicijavo vandalizmo aktą“.