„Aš dar patikslinti norėjau. Komisija yra toks gyvūnas, kur viduryje turi visko, ir santykiai su kitomis institucijomis irgi svarbu. Aš paminėjau, kaip jūs įsivaizduojat santykius su COREPER, ar galite pakomentuoti?“, – klausė L. Balsys.

V. Sinkevičius teigė, kad bendradarbiavimas su visomis institucijomis yra svarbus.

„Pirmas dalykas yra žmogiški santykiai, nei vienos institucijos negalima nustumti. Santykiai su EP bus be galo svarbūs ir parlamento požiūris. Aš pradėčiau nuo esminio dalyko, kad direktoratai yra pagrindinis ir svarbiausias dalykas - instrumentas į sėkmę“, – teigė jis.

L. Balsys dar kartą perklausė, ar ministras žino, kas yra COREPER. V. Sinkevičius teigė, kad tikrai taip. Bet politikas nenusileido ir prašė kandidatą į EP patikslinti COREPER sąvoką.

„Tai aš turiu dabar kalbėti apibrėžimais?“ – klausė V. Sinkevičius.

„Tai pasakykit, juk gali ir EP pasidomėti“, – sakė L. Balsys.

„Aš pasirengsiu“, – atsakė V. Sinkevičius.

Algirdas Sysas kandidato klausė, kokios jo požiūris į žmogaus teises, į partnerystės įstatymą, abortų draudimą bei dirbtinį apvaisinimą.
V. Sinkevičius neslėpė, kad pritaria dvigubos partnerystės įteisinimui.

„Mano pozicija labai aiški: aš pritariu partnerystei tarp tos pačios lyties asmenų. Mūsų frakcijoje yra daugybė žmonių, turinčių tokią poziciją, ir yra žmonių, turinčių kitokią poziciją. Kalbant apie europinę žaliųjų partiją, valstiečiai turi sutarimą su ja, kad pozicija gali skirtis kai kuriais klausimais, nepaisant to, aš tikrai visada pasisakiau „už“, nors tai tikrai nebuvo mano kuravimo sritis, kur būčiau pagrindinis kalbėtojas. Apskritai gyvenant XXI amžiuje, tokiems dalykams kaip homofobijai, persekiojimui vietos jau nėra“, – sakė jis.

V. Sinkevičius taip pat teigė, kad pritaria tiek abortams, tiek dirbtiniam apvaisinimui.

„Dėl nėštumo nutraukimo lygiai taip pat mano pozicija niekuomet neskyrė. Pirmiausia, aš manau, kad tai žmogaus teisių klausimas. Kur yra vis dėlto ta riba? Kai kurios konservatyvesnės valstybės, kur konservatyvesnės Vyriausybės, pasisako už tą draudimą, bet aš manau, kad tas terminas 12 ar 14 (savaičių. – ELTA) yra logiškas ir jo keisti nereikėtų, ar kalbėti apie radikalų žingsnį draudžiant nėštumo nutraukimą“, – teigė jis.

„Pagalbinis apvaisinimas – lygiai taip pat. Aš puikiai atsimenu mūsų tą nepasisekusį balsavimą, LVŽS frakcijos aršią diskusiją, vos kelių balsų skirtumu laimėjo radikalesnė pusė (...), spalio mėnesį vėl tapsiu antrą kartą tėvu, tai manau, kiekvienai šeimai tai yra laimė ir džiaugsmas. Jeigu yra tą galimybė, ji privalo būti suteikta“, – atsakė V. Sinkevičius.

Tačiau po susitikimo socialdemokratai nusprendė nepalaikyti jo kandidatūros į Europos Komisijos narius.

„Deja, susitikimo metu paaiškėjo, kad siūlomam kandidatui į Europos Komisijos narius trūksta ne tik patirties, bet ir elementarių bazinių žinių apie Europos institucijų darbą, struktūrą, pagaliau pasirengimo, kaip, ką ir su kuo jis dirbtų užėmęs atsakingą Europos komisaro postą“, – po pokalbio su V. Sinkevičiumi pareiškė Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas.
Vyriausybė ir prezidentas Gitanas Nausėda jau yra pritarę V. Sinkevičiaus kandidatūrai.

Eurokomisaras renkamas penkerių metų kadencijai. EK nariai gauna bazinį darbo užmokestį, lygų sumai, kuri gaunama 16 lygio trečios pakopos Sąjungos pareigūno baziniam darbo užmokesčiui pritaikius procentinius dydžius, kurie priklauso pagal pareigybes. EK narys gauna 112,5 proc. Tai maždaug 20 tūkst. eurų.

EK liepos viduryje išsirinko naują pirmininkę, kuria tapo buvusi Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen.

Dabartinės EK įgaliojimai baigsis 2019 metų spalio 31 dieną ir nuo lapkričio 1 dienos darbą pradės nauja EK.