„Labai domėjosi Vyriausybės formavimu, tikrai netikėtai įvertino pastangas, būtent parlamento vadovas, suformuojant Vyriausybę. Čia yra tam tikra specifika, nes Estijoje prezidentas praktiškai neturi tos įtakos formuojant Vyriausybę pagal Konstituciją. (...) Tuo tarpu mūsų šalyje yra kitaip ir tos pastangos, parenkant tiek krašto apsaugos ministrą, tiek vidaus reikalų ministrą, kaip matau, buvo pastebėtos iš Estijos“, – sakė G. Nausėda.

Jis pridūrė, kad estų žurnalistams į klausimą, ar Baltijos šalys yra labiau konkurentės, ar sąjungininkės, jis atsakė iškart.

„Konkurentai ekonomikoje, sąjungininkai politikoje“, – šyptelėjo Lietuvos vadovas.

Estų Vyriausybė dirba nuosekliau, tad Lietuva turi ko pasimokyti iš kaimynų, sako G. Nausėda.

„Nuoseklumo. Šiandien ne kartą kalbėjome apie tai, kad susitarimai pasiekti ir juos įgyvendins. Nesvarbu, galbūt ateis Vyriausybė, kuri nekenčia prieš tai buvusios Vyriausybės, bet ji įgyvendins tai, kas yra numatyta. Tai jau yra tam tikras politikos kokybės ženklas, kodėl jie šiandien kai kuriose srityse nuėjo toliau. Pas mus, duok Dieve, kad aš klysčiau, bet kartais Nacionaliniai susitarimai sudaromi, o tuomet, pasikeitus valdžiai pradedama galvoti „Palaukite, mes dabar valdžioj, kokie čia dar susitarimai“, – svarstė Prezidentas, pridūręs, jog ir didinant gynybos išlaidas teks gerokai pasistengti, įtikinant visas suinteresuotas institucijas.

Antradienį G. Nausėda darbo vizito lankėsi Estijoje, kur susitiko su prezidente Kersti Kaljulaid, ministru pirmininku Jüriu Ratu, parlamento pirmininku Hennu Polluaasu bei Estijos lietuvių bendruomene. Tai ketvirtasis Lietuvos Prezidento užsienio vizitas. G. Nausėda jau lankėsi Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje. Lietuvos vadovo vizitas Taline sutampa su Estijos Nepriklausomybės atkūrimo diena.