Estija gerai supranta, kur gyvena. Estija siekia rusų mažumos integracijos į visuomenę ir tikrai matau, kad tai yra vienas iš prezidentės prioritetų – kad šitie žmonės jaustųsi komfortabiliai, kad jie nebūtų traktuojami kaip kažkokie kitos rūšies žmonės Estijos visuomenėje, nes kartos keičiasi, ateina jaunesnės, naujos kartos, kurios jau nebėra tokios, kaip kad iškart po pasitraukimo iš Sovietų Sąjungos.

Tikrai tai yra estiškai gerai kalbančios kartos ir žmonės, ir jie nori jaustis lygiaverčiais. Kartais galbūt susidaro įspūdis, kad įstatymiškai viskas taip ir yra, bet čia turbūt reikia ir visuomenės požiūrį tuos žmones keisti, kad jie tikrai jaustųsi visiškai komfortabiliai“, – siekį lengviau integruoti Estijos rusus į visuomenę aiškino G. Nausėda.

Vis dėlto prezidentas pridūrė, jog estai supranta Rusijos agresiją bei iš to kylančias pasekmes.

„Nepaisant to, Estijos patirtis ir mums galėtų būti naudinga, kalbant apie pietryčių Lietuvos klausimus. Rusija, jos agresyvus elgesys Ukrainoje, sankcijų priklausomumas nuo to, ar Rusija ketina keisti savo elgesį Ukrainos atžvilgiu, jiems yra savaime suprantamas dalykas. Kitaip tariant, jeigu Ukrainoje nėra pokyčių, negali būti pokyčių ir sankcijų politikoje“, – kalbėjo G. Nausėda.

Apgailestaujama, kad Rusija buvo sugrąžinta į ET Parlamentinę Asamblėją, sako G. Nausėda. Jo teigimu, šis sprendimas buvo priimtas neargumentuotai.

„Tas grįžimas į Europos Tarybos parlamentinę asamblėją, kaip tik buvo priešingas pavyzdys, kuomet be jokių namų darbų ir jokių sąlygų įgyvendinimo tiesiog paimta ir nuspręsta, kad laikas sugrąžinti. Dėl šito klausimo, sprendimo, man atrodo, Baltijos šalių parlamentarai, atstovai laikosi tos pačios pozicijos, kad tai buvo neadekvatus sprendimas, kuris reikalauja dar visapusiškesnio įvertinimo ir tada jau spręsime, ką daryti šioje situacijoje“, – sakė G. Nausėda.

Estijos prezidentės K. Kaljulaid susitikimo logiką supratau, sako G. Nausėda.

„Aš supratau šito sprendimo logiką, nes ji buvo labai aiškiai išdėstyta. Ta logika yra tokia: kodėl mes leidžiame kitoms valstybėms spręsti apie Europos su Rusija santykius, o ne mums. Juk mes irgi ES dalis, tai jeigu gali kalbėti kiti, mes galime kalbėtis ir patys. Tai tokia buvo jos logika“, – kalbėjo prezidentas.

Jis pridūrė, jog Lietuva, vis dėlto, sprendimo, kad su Rusija nėra apie ką daug kalbėtis, nekeičia.

„Aš gerbiu sprendimo motyvus, bet tai nebūtinai reiškia, kad mes elgsimės taip pat“, – sakė G. Nausėda.

ELTA primena, kad dar balandžio mėnesį Estijos prezidentė K. Kaljulaid Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Toks poelgis buvo kritikuotas dėl to, jog apie vizitą nebuvo informuotos Estijos partnerės.

Pasveikino Estiją Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga: visuomet stovėsime kartu

Antradienį Taline viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda Kadriorgo rūmuose vykusios iškilmingos ceremonijos metu pasveikino estus šalies Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.

„Nei estai, nei lietuviai niekada negriovė tvirtovių ir niekada nejuto poreikių jas naikinti. Bet mes ėjome kartu didžiulėse miniose mūsų didžiausių miestų gatvėse, atkurdami istorinį teisingumą bei žmogišką orumą, kuris buvo šiurkščiai pažeistas. Mes patvirtinome savo moralinį pranašumą ir nebijojome priešo, daug stipresnio už mus. Ir kai atėjo laikas, mes pastatėme stiprias barikadas – bet stiprybės dar daugiau buvo mūsų dainose ir susikabintose rankose. Mes norėjome savo šalims laisvės ir nepalikome abejonių – kaip ir Baltijos kelyje – kad mūsų vienybė negali būti sugriauta“, – apie istorinės atminties svarbą kalbėjo G. Nausėda.

Siekdami naujų tikslų vieningi ir solidarūs prasmingai judame į priekį, sakė G. Nausėda.
„Esu įsitikinęs, kad mes visuomet stovėsime kartu – kaip ir 1979 m., kai Baltijos Memorandumo metu sugebėjome pasakyti tiesą apie Molotovo – Ribentropo paktą visam pasauliui arba kai 1991 metais mes pasipriešinome agresyviam okupantui, arba kai kartu 2004 metais įstojome į Europos Sąjungą“, – prisiminimais dalijosi jis.

Lietuvos prezidentas estams taip pat palinkėjo neužmiršti istorinės patirties.

„Jums švenčiant Estijos Nepriklausomybės dieną, aš norėčiau palinkėti, kad du atskiri, bet artimai susipynę keliai, kuriais Lietuva ir Estija eina kartu visuomet turėtų išskirtinę vietą mūsų istorinėje atmintyje ir niekada nesibaigiančioje bendrystėje. Tegul mūsų ryžtas visuomet būna stiprus, kaip tos barikados, kurias mes statėme savo gatvėse ir širdyse agresijos bei okupacijos priešakyje“, – savo kalbą užbaigė G. Nausėda.

ELTA primena, kad 1991 m. rugpjūčio 20 d. Estijos nepriklausomybės komitetas paskelbė Estijos nepriklausomybę ir atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos. Ši diena Estijoje yra šventinė diena.
Antradienio apsilankymas Taline buvo ketvirtasis Lietuvos prezidento užsienio vizitas. Jo metu G. Nausėda susitiko su šalies prezidente Kersti Kaljulaid, Ministru Pirmininku Jüriu Ratu, Parlamento pirmininku Hennu Polluaasu bei Estijos lietuvių bendruomene. G. Nausėda prieš tai lankėsi Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje.

Antradienį G. Nausėda darbo vizito lankėsi Estijoje, kur susitiko su prezidente Kersti Kaljulaid, ministru pirmininku Jüriu Ratu, parlamento pirmininku Hennu Polluaasu bei Estijos lietuvių bendruomene. Tai ketvirtasis Lietuvos Prezidento užsienio vizitas. G. Nausėda jau lankėsi Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje. Lietuvos vadovo vizitas Taline sutampa su Estijos Nepriklausomybės atkūrimo diena.