G. Nausėda sako kalbėjęs su Estijos premjeru apie Lietuvos ambicijas didinti gynybos išlaidas iki 2,5 proc. nuo šalies BVP iki 2030 metų.

„Jie šiuo metu tokio galbūt labai konkretaus plano pakelti šitą procentą neturi. Jų gynybos išlaidos šiuo metu šiek tiek pranoksta 2 proc., taip kad jie jaučiasi saugiai ir jiems tas spartesnis BVP augimas nenustumia jų žemiau 2 proc. lygio. Pas mus tai, deja, kol kas yra šiokia tokia problema“, – prieš susitikimą su Estijos lietuvių bendruomene žurnalistams sakė G. Nausėda.

Estijoje nepriešinamas socialinės politikos bei gynybos temų svarbumas, sako G. Nausėda.

„Susidaro toks įspūdis, kad vis dėlto Estijoje visuomenės požiūris į pakankamą gynybos finansavimą yra šiek tiek palankesnis nei Lietuvoje. Ten socialinės išlaidos, pensijos versus gynybinės išlaidos nėra traktuojamos kaip vienas su kitu konkuruojantys dalykai. Visi supranta, kad gyvenant paribyje su agresyviomis valstybėmis, reikia skirti santykinai daugiau lėšų gynybai, nes negali tikėtis, kad tave gins kiti, jeigu tu pats nesi pasirengęs gintis“, – kalbėjo prezidentas.

Antradienį G. Nausėda darbo vizito lankėsi Estijoje, kur susitiko su prezidente Kersti Kaljulaid, ministru pirmininku Jüriu Ratu, parlamento pirmininku Hennu Polluaasu bei Estijos lietuvių bendruomene. Tai ketvirtasis Lietuvos Prezidento užsienio vizitas. G. Nausėda jau lankėsi Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje. Lietuvos vadovo vizitas Taline sutampa su Estijos Nepriklausomybės atkūrimo diena.