„Aš tą sakiau ir anksčiau, kad jei nedarysime (reformos), procesai pasidarys nevaldomi, dabar kai ką jūs jau matote. Pačios savivaldybės jau dabar vasarą uždarinėja skyrius, kai nėra medikų. Tai yra nevaldomas procesas. Tai, ko labiausiai bijojome, kad vyks, jau dabar vyksta“, – sakė A. Veryga.
Ministras tikisi, kad tokia situacija suveiks pačioms savivaldybėms kaip motyvuojantis veiksnys sprendimų, ir „nustoti kalbėti nesąmones, kad išsaugosime ligoninę, nes ją kažkas nori uždaryti“.
„Niekas jų nenori uždaryti. Yra paslaugų, kurių bendruomenei tikrai reikia. Nereikia griauti infrastruktūros, į kurią suinvestuoti nemaži pinigai. Viską galima išsaugoti, tik reikia protingai susidėlioti paslaugas, kurios šiandien yra arba iš viso neteikiamos, arba teikiamos su didele rizika.
Kai nuvažiuoji į regioną, ir ambulatorijoje nerandi šeimos daktaro, sako: „dabar atostogauja“ , o tai, „o pacientai atostogauja?“. Tai sako: „čia gi yra kaimas, visi žino, kad daktaro nėra“. Taip neturi būti. Sveikatos paslaugos turi būti planuojamos. Pacientai neturi blaškytis ir galvoti, kur važiuoti“, – sakė A. Veryga.
Veryga: esminei reformai liko mažai laiko
Sveikatos apsaugos ministras teigė nesikratąs atsakomybės dėl reformos, bet sakė, kad ne viskas nuo jo asmeniškai priklauso.
„Bandžiau atnešti projektus, pirmame etape jie yra priimti. Gaila, bet jie buvo vetuoti, ir dabar ta situacija man yra truputį keista. Nelabai suprantu, kodėl dabar atsibudo dalis bendruomenės. (…)
Žinoma, geriau yra vėliau nei niekada. Jei matysiu, kad yra kolegų palaikymas Seime, palaikymas iš Prezidentūros, medikų bendruomenės, pacientų, aš tikrai šitą darbą darysiu“, – sakė A. Veryga.
Tačiau ministras neslėpė, kad esminei reformai jau liko mažai laiko.
„Laikas yra labai blogas, iki naujų seimo rinkimų yra likęs santykinai neilgas laikas. (…) Galvoju, kad yra neatsakinga kažkam kitam ant galvos užkrauti reformas, kad kiti jas baigtų. Neaišku, ar žmonės vienodai supras. Atsakingiau būtų, jei jau imiesi, tai viską padaryti pačiam“, – svarstė A. Veryga.
Ministras teigė, kad tokie procesai nėra paprasti.
„Net, jei ir kažką keiti, reikia kad kelios savivaldybės susitartų, reikia, kad įstaigų vadovai susiplanuotų pacientų pervežimo srautus, kad savivaldybės pasirūpintų socialinio taksi paslauga ten, kur kažko neliktų. Tai yra ilgi procesai. Turėkime mintyje, kad gydymų įstaigų sutartys su ligonių kasomis pasirašomos kartą per metus“, – sakė A. Veryga.
Gali būti pilotinių projektų
Sveikatos apsaugos ministras užsiminė, kad gali būti pilotinių projektų atskirose savivaldybėse, kuriose merai į tokias iniciatyvas reaguotų geranoriškai. Esą mąstant apie tai jau yra paprašyta Europos reformų biuro pagalbos.
„Bandysime žiūrėti, su kuriomis savivaldybėmis galime kalbėtis. Kai kurios jau yra tokius norus išsakę, ir ieško didesnių gydymo įstaigų, prie kurių galėtų jungtis. Su keliomis savivaldybėmis jau vyksta diskusija. Manau, kad jie bus artimiausiu metu“, – sakė A. Veryga.
Ministras priminė, kad vienas toks bandymas jau yra įvykęs dar iki jų valdžios.
„Tai yra Skuodo-Klaipėdos atvejis, kur Skuodo ligoninė buvo prijungta prie vienos didelės Klaipėdos ligoninės. Ir nedingo nei ligoninė, nei paslaugos, pacientai yra užregistruojami sudėtingiems tyrimams, ir organizuotai nuvežami tie, kas negali patys nuvykti“, – sakė A. Veryga.
Dalis medikų bendruomenės ragina pradėti diskusijas
DELFI primena, kad Lietuvos medikų sąjūdis išplatino viešą raginimą pradėti diskusiją dėl sveikatos tinklo optimizavimo.
„Nepaisant išplėtoto ligoninių tinklo, Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai vis dar atsilieka nuo daugelio Europos Sąjungos (ES) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių narių.
Analizuojant atskirų ligoninių veiklos duomenis pagal regionus, išryškėja žymūs veiklos skirtumai ir akivaizdi būtinybė bei galimybės optimizuoti ir restruktūrizuoti gydymo paslaugų teikimą“, – rašoma Lietuvos medikų sąjūdžio kvietime, kurį jie paviešino savo feisbuko paskyroje.
Kvietimo tekste rašoma, kad „šiandien tai atrodo paradoksalu, kai rajonų ligoninės yra priverstos uždaryti kai kuriuos stacionaro skyrius dėl specialistų trūkumo atostogų metu, nors Lietuva iš kitų bendrijų šalių išskiria dideliu bendru gydytojų skaičiumi.
„Net ir esant absoliučiam gydytojų pertekliui, Lietuvoje labai trūksta kai kurių specialybių gydytojų – kardiologų, neurologų, šeimos gydytojų. Nenuostabu, kad didžiausias trūkumas jaučiamas rajonuose. Tai lemia ilgą konsultacijų laukimo laiką, gyventojai yra priversti dėl banalių sveikatos sutrikimų važiuoti konsultuotis į didžiuosius miestus, dėl ko patiria laiko ir finansinių nuostolių.
Pavyzdžiai rodo, kad rajonų sveikatos priežiūros įstaigoms ne visada pavyksta pritraukti ir išlaikyti jaunus specialistus net ir tuo atveju, kai įstaiga investuoja į specialisto paruošimą ar sukuria pakankamai geras darbo sąlygas jam“, – rašoma kvietime.
