„Garbė ir didelė atsakomybė dirbti prie vieno iš miesto simbolių: Baltoji gulbė ir kitais gražiais vardais vadintas pastatas. Jis labai reprezentatyvus, aikštėje, bet, manau, kad nedaugelis kauniečių yra jį patyrę pilnai, buvę visose jo erdvėse“, – antradienį žurnalistams sakė sakė architektų studijos „Processoffice“, parengusios pastato pritaikymo muziejinei funkcijai projektą, vadovas Vytautas Biekša.
Pasak jo, projekte vengiama didelių intervencijų, stengiamasi išsaugoti istorines erdves ir pokyčius.
„Mūsų tikslas yra labiau atidaryti esamas erdves, nekeisti jų, neperdaryti“, – sakė architektas.
Planuojama, kad po rekonstrukcijos Kauno rotušėje derės muziejaus, miesto reprezentacijos, iškilmingo santuokų registravimo bei turizmo informacijos funkcijos.
Pasak architekto, rengdami koncepciją jie susitelkė į atvirumą ir galimybę pažinti pastatą, o per jį – miestą.
„Pažįsti rotušę – pažįsti Kauną“, – sakė V. Biekša.
Nauja muziejaus ekspozicija užims beveik 900 kvadratinių metrų plotą, tam bus panaudotos ir iki šiol menkai išnaudotas pastato erdvės – administracijos patalpos bei palėpė.
Pastate bus įrengtas nedidelis liftas, pirmajame aukšte planuojama įkurti kavinę ir konferencijų salę, sumažinti administracines patalpas. Planuojama, kad kavinė turės išėjimus į lauką.
Antrajame pastato aukšte pagrindinė ceremonijų salė ar kitos erdvės nebus perdaromos.
Intervencijos drąsiau daromos tose erdvėse, kurios restauruotos 1965–1973 metais, kai pastate įrengtos betoninės sijos ir sutvirtintas pastatas. Vietoj šios erdvės įrengiami nauji laiptai, kuriais lipdami lankytojai galės matyti pastate esančius sovietmečiu vykdytos restauracijos sluoksnius.
Šiuo metu nenaudojamoje pastato palėpėje planuojama įrengti stiklo paviljoną, leisiantį išsaugoti autentiškas detales ir lubas.
„Norėjosi išlaikyti šaltą palėpę – jei ateitume žiemą, čia kaip laukas. Naudodamiesi ta proga, suprojektuojame stiklinį paviljoną ir sukuriame ekspozicinę erdvę, ji yra šilta ir maloni būti, bet kartu eksponuoja visą palėpę“, – pasakojo architektas V. Biekša.
„Sukuriame erdvę, kuri yra autonomiška nuo aplinkui esančios šaltos palėpės“, – sakė jis.
Jis pabrėžė, kad santuokų registravimo funkcija rotušėje taip pat išliks.
Pasak Kauno miesto muziejaus direktoriaus Gabrieliaus Sužiedėlio, muziejui labai svarbu yra išaugusi ekspozicinė erdvė.
„Vienas iš esminių aspektų yra ekspozicinė erdvė, ji išauga 300 kvadratinių metrų. Tai didelis plotas, kurį galima labai efektyviai panaudoti“, – sakė jis.
Pasak muziejaus vadovo, labai svarbu buvo suderinti skirtingas rotušėje vykdomas funkcijas.
„Funkcijų, srautų suderinimas buvo labai svarbi šio projekto užduotis, ir manau, kad pavyko rasti harmoningus sprendimus“, – kalbėjo muziejaus direktorius.
Visuomenei projektą pristatyti planuojama rugsėjį. Techninį rekonstrukcijos projektą jau yra patvirtinę paveldosaugininkai.
Šiemet taip pat planuojama skelbti konkursą rotušės ekspozicijai sukurti.
Pasak Kauno mero patarėjo Simono Kairio, planuojama, jog šioje ekspozicijoje bus atsiskleista ne tik miesto praeitis, bet ir jo dabartis bei ateitis.
„Miesto muziejus, rotušė, taptų miesto pažinimo centru, pradedant nuo to, kad bet kuris lankytojas suprastų miesto istoriją, susipažintų su miesto dabartimi ir pamatytų, ką miestas planuoja ateityje. Rotušė turi būti dar atviresnė ir joje turi būti dar daugiau diskusijų apie miesto dabartį, ateitį“, – sakė S. Kairys.
Visą projektą įgyvendinti planuojama iki Kaunui tampant Europos kultūros sostine 2022-aisiais.
Projektavimo ir projekto priežiūros vykdymo paslaugų vertė siekia 100 tūkst. eurų. Bendros numatomos rekonstrukcijos vertės savivaldybė bei muziejaus atstovai neatskleidžia.
„Per anksti, pradėjus kalbėti apie kainas, mums pabrangsta projektai“, – sakė S. Kairys.
V. Biekšos vertinimu, kadangi projekte nėra daroma didelių rekonstrukcijų, ji neturėtų būti labai brangi.
Kauno savivaldybės duomenimis, per metus rotušėje apsilanko daugiau nei 21 tūkst. lankytojų. Atnaujinus patalpas šį skaičių tikimasi padvigubinti.
Nuo XVI amžiaus su pertraukomis rotušėje veikė pagrindinės miesto savivaldos institucijos. Sovietų okupacijos metais šios funkcijos apribotos, o rotušėje buvo įsikūręs Civilinės metrikacijos skyrius ir Keramikos muziejus.
2015 metais Kauno miesto savivaldybė čia atidarė Kauno miesto muziejaus skyrių.